You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 68

    Camila Pov...

Prabudau nuo saulės spingulių šviečiančių man į akis. Šiek tiek pasimuisčiau lovoje ir tada prisiminiau vakar dieną ir veide atsirado šypsena iššokau iš lovos, prieš tai dar pastebėdama, kad Harry nėra. Arba jis jau atsikėlė arba jis čia net nemiegojo. Išlipusi iš lovos apsirengiau megstinį, kuris stuksojo lovos kojūgalį ir patraukiau link durų. Net nepajaučiau kaip vakar užmigau. Lipau laiptais tyliai ir ramiai kai virtuvėje išgirdau balsus. Kaip supratau visi buvo jau atsikėlę.
-Labas rytas.-pasakiau įžengusi į virtuvę ir visi lygi vieno sužiuro į mane.
-Labas rytas meile.-pasakė Harry pabučiuodamas mane į skruosta.
-Pusryčių?-paklausė Liam.
-Taip mirštu iš bado.-pasakiau ir jis nusišypsojas pagamino man omletą.-Ačiū
-Nėra už ką, skanaus.-pasakė Liam. Visi mielai šnekučiavosi kol aš valgiau ir tai buvo gan keista, du mano gyvenimai susijungė į vieną. Prieš ir po. Bet ta baimė kuria jaučiu, vis dar buvo manyje.
-Camila, galime pasikalbėti?-paklausė manęs raminantis mamos balsas.
-Žinoma, -pasakiau ir nė nepastebėjau kaip visi vaikinai dingo iš virtuvės. Vadinasi tai nieko gero nežada.-Ką norėjai man pasakyti?
-Na norėjau su tavimi pasišnekėti, ką darysim toliau-pasakė mama.
-Tiesiog sakyk ką nori pasakyti mama.-pasakiau.
-Tu manai, kad jie nori, kad tu išvyktum?-paklausė mama ji visada mane suprato geriau nei kas kitas.-Tu visada buvai tokia kukli, niekada nemaniai, kad tave gali kas mylėti.
-Aš manau, kad Harry mane myli.-pasakiau.
-Jie visi tave myli.-pasakė mama. Aš tik sugebėjau susišypsoti.-Žinau tiek tau tiek Harry plyštų širdys jei dabar vyktum su manimi namo. Aš suradau spendima.
-Kokį?-paklausiau.
-Tu pasiliksi čia, tesi savo gyvenimą kurį pradėjai, aš grįšiu viena.-pasakė ji.
-Bet aš nenoriu, kad mes vėl išsiskirtume,-pasakiau ir mano akyse pradėjo kauptis ašaros.
-Tik trumpam pažadu, aš sutvarkysiu visus reikalus ir grįšiu išsinuomuosiu butą susirasių darbą ir gyvensiu čia Londone su tavimi.-pasakė ir atsistojusi atėjo prie manęs bei stipriai stipriai apkabino nes mano skruostais pradėjo tekėti ašaros. –Camila prašau neverk, viskas bus gerai.
-Gerai tiesiog negaliu nurimti tik vėl tave radau ir tu vėl išvažiuoji.-pasakiau.
-Bet tu nebūsi viena. Tu turi Harry ir visus kitus vaikinukus šalia.-pasakė,-Nors ir tikriausiai tai pats keisčiausias dalykas, kad aš jais pasitikiu, nes senai kuo be pasitikėjau.
-Gerai aš sutinku su tuo, bet jei tu pažadi greitai grįšti.-pasakiau vis dar įsikibusi į mamos glėbį.
-Pažadu pažadu ilgiau ir negalėčiau būti be tavęs, nes pasiilgau tavęs nežmoniškai. Kiekvieną naktį galvodavau kur tu? Ar tau viskas gerai? Mane ta nežinia žudė, bet galų gale dabar išvažiuodama žinau, kad tau viskas bus gerai.-pasakė ji.
-Taip manimi jei rūpinasi, aš juos visus be galo myliu. Ir dar yra jų panelės Perrie yra nuostabi draugė. O Dani su Eleanor yra labai mielos.-pasakiau.
-Tu čia tikrai labai laiminga.-pasakė mama.
-Dabar dar laimingesnė kai žinau, kad tu visada būsi su manimi.-pasakiau ir vėl ją apkabinau.-Kada išvyksi?
-Šiandien, bet tikrai pažadu greitai grįšti.-pasakė.
-Net neįsivaizduoji kaip nenoriu tavęs paleisti ištisi du metai ir tebuvo galvojimas, kaip greitčiau pamatyti tave.-pasakiau.
-Žinau brangioji, kad tau tai sunku ištverti, bet aš pažadu viskas bus kaip seniau tik tiek ka dabar tu turėsi Harry šalia savęs.-pasakė ir lyg žinodamas, kad mini jį, Harry įėjo į virtuvę.
-Viskas gerai?-paklausė, kai pamatė mano akyse ašaras.
-Taip viskas gerai.-pasakiau ir mama dar kart mane apkabino.
-Man jau laikas važiuoti dar prieš skrydi reikia nuvažiuoti anksčiau.-pasakė.
-Iki tikiuosi labai labai greit susitiksim.-pasakiau dar negalėjau jo paleisti.
-Gerai mažute man reikia jau važiuoti.-pasakė mama ir kažkas nusijuokė.
-Gerai.-pasakiau paleisdama ją ir ji atsistojo.
-Susitiksim labai greit, pažadu.-dar kart mane apkabindama pasakė mes visi ją išlydėjom, nes reikėjo palaukti kol atvažiuos taksi. Matant kaip nuvažiuoją ir dingsta tolumoje, buvo labai skaudu. Tik dvi dienas pabuvau su ja ir ji vėl išvažiavo.
-Mila, gerai jautiesi?-paklausė Harry manęs.
-Man labai liūdna.-pasakiau ir veidu panirau į jo krutinę. Harry tvirtos rankos apkabino mane ir pradėjo traukti į vidų.
-Viskas bus gerai juk sakė, kad greit grįš.-pasakė Harry.
-Aš taip bijojau, kad teks su tavim išsiskirti.-pasakiau kai įėjome į svetainę.
-Aš irgi bijojau, kad tu išvyksi. Bijau jau nuo pirmos akimirkos kai tave sutikau.-pasakė jis tyliai.
-Aš niekada tavęs nepaliksiu.-pasakiau ir pabučiavau jį smarkiai smarkiai.
-Bičiuliai susiraskit kambarį,-pasakė Zayn įėjęs į svetainę.
-Gerai Cami einam.-pasakė paimdamas mane už rankos. Pamačiusi Zayn akis susipratau ką Harry turėjo omenyje.
-Harry.-pasakiau ir stumtelėjau jį atgal ant sofos.
-Juokauju meile.-pasakė pabučiuodamas į kaktą.
-Harry, kita kart ramiau nes sutraumuosi mano vaikystę.-pasakė Zayn.
-Zayn trys dalykai. Pirma tu jau senai nebe vaikas, antras tu vyresnis už mane ir trečia tai ką darot su Perrie nespalyginsi su šuo nekaltu pokštu.-pasakė Harry. Aš tikrai nenorėjau būti dabar čia.
-Gerai palik tai ramybėje žinau, kad mokaisi iš mūsų.-pasakė Zayn.
-Rimtai Zayn Harry raminkitės,-pasakiau atsistodama ir išeidama iš svetainės.
-Kažkas susigėdo.-pasakė Zayn.
-Zayn tylėk.-sušukau.
-Kas vyksta?-paklausė Louis lipdamas laiptais žemyn.
-Vaikinai ir jų nešvankios mintys.-pasakiau.
-Harry šelmiškoji pusė?
-Harry ir Zayn.-pasakiau.
-Okey du viename, tai jau smagu.-pasakė patraukdamas į svetainę.
-Dar vienas.-pasakiau jam pavymui, o pati pradėjau lipti laiptais į savo kambarį.. pravėriau duris ir įėjau. Jaučiausi, gan sušiktai, bet kartu ir laimingai. Nes pasilikau su Harry, savo gyvenimo meile, bet mano mama išvažiavo ir nežinau kiek laiko dabar jos nematysiu. Tai tikrai suknistai sunku.
-Hey mažute atsiprašau dėl tų nesąmonių.-pasakė Harry įėjęs į kambarį.
-Niekis.-pasakiau nusišypsodama.-Jūs vaikinai, tai suprantama savaime.-pasakiau ir jis nusijuokė.
-Tu nuostabi.-pasakė Harry.
-Myliu tave.-pasakiau ir norėjau atsistoti jį apkabinti bet mano galva apsvaigo ir kritau atgal.
-Camila, tau viskas gerai?-prišokęs prie manęs paklausė Harry.
-Nežinau mano galva. Ji svaigsta ir man silpna.-pasakiau.
-Eik nuvešiu tave į ligoninę.-pasakė Harry.
-Nereikia juk tai tik paprastas svaigulys tuo viskas praeis.-pasakiau nors tuo tikrai nepatikėjau.