You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 4

-Manau tu norėtum pavalgyt.-pasakė blondinas. Aš nieko nesakiau tik atsisėdau ant žemės kuo toliau nuo jų ir atsidusau. Jau buvau pavargusi nuo verkimo, bijojimo ir nuo laukimo, vėl pamatyti mama. Vienintelis žmogus, dėl kurio taip stengiausi ištrūkti, buvo mama. Dabar jos nebėra ir aš net nenumanau, kas dabar bus. Jaučiau į mane įsmeigtas vaikinų akis ir girdėjau, kaip durys vėl prasiveria. Maniau, kad jie išėjo, bet klydau į kambarį įėjo, dar vienas vaikinas. Kiek jų čia yra? Aš nekreipiau dėmesio, bet iš įpratimo kai tam rusy, kuriam mane laikė ir ateidavo jie aš visad pradėdavau drebėt, drebėjau ir dabar.
-Eikit pavalgyt.-pasakė, tada pažvelgė į mane ir priėjo .-Labas aš Liam.-pasakė ir pritūpęs ištiesė ranką, aš tik susigužau.
-Ji bijo,- pasakė garbanius. Ir jis buvo visiškai teisus.
-Nenuostabu koks gyvulys taip galėtu su mergina pasielgt.-su pasišlukštėjimu pasakė Liam nuėjęs prie kitų vaikinų.
-Kaip manot, gal reiktų gydytoją pakviest?-paklausė garbanius.-Nežinau ji buvo sužeista ir tos žaizdos ant rankų.
-Man viskas bus gerai.-tyliai pasakiau ir jie greit atsisuko.
-Kodėl tu šnabždi?-paklausė garbanius. Aš tik tuktelėjau pečiais.
-Vėliau sakė ateis Eleanor ir Perrie, gal joms pavyks su ja pasikalbėt.-pasakė Niall.
-O iki tol?-paklausė Liam. Tuo metu aš atsistojau ir man iš kišenės iškrito mano pasas. Aš greit jį pakėliau ir įsidėjau atgal. Žinau jie tai matė, bet nekreipė dėmesio. Tada Liam atsisuko.
-Eikš eiman į virtuvę, pavalgysi.-pasakė.-atrodai nusilpusi.-Norėjau jam atkirt kaip jis atrodytu jei 2 metus būtų kankinamas, mūšamas. Miegotų ant grindų ir valgyt gautų tik kad 2 dieną ir tai tik kelis kasnelius. Bet aš tylėjau ir įdėmiai žvelgiau į juos.
-Gerai.-po kurio laiko tyliai pratariau. Išlėto priėjau prie jų ir jie mane nuvedė į virtuvę. Jų butas buvo milžiniškas. Tarsi du senieji mano namai čia tilptų. Jei pasodino mane prie stalo ir atsisėdo prieki manęs. Savo rankas visalaik laikiau nuleistas, nes žinojau, kad kitaip jos drebės. Liam įpylė visiems sriubos ir išdalino šaukstus, bet pats pasiėmė šakutę. Aš į jį pažiūrėjau ir Harry pratarė.
-Liam turi šaukštų baimę.-kai jis tai pasakė aš prunkštelėjau. Ko jau ko tai ne šaukštų reikia bijot. Su jais nesužeisi kaip galima sužeisti nu šakute ar peiliu. Aš valgiau išlėto, nes mane trigdė vaikinų akys susmeigtos į mane. Kai baigiau nespėjau padėkoti, o Liam paėmė iš manęs bliūdelį.
-Gal dar?-paklausė.
-Ne ačiū.-tyliai pasakiau. Ir sėdėjau vietoje.
-Tai gal gali savo vardą pasakyti?-Vėl paklausė Garbanius.
-Kamilė-pasakiau ir supratau, kad tai lietuviškas vardas tai jie nelabai suprasti gali.-Camila
-Malonu susipažinti Camila aš Harry čia Niall ir Liam.-pristatė jis visus.
-Iš kur tu?-paklausė Liam.
-Dabar jau iš niekur.-tyliai pasakiau, kad net vos pati girdėjau, todėl net neturiu žalio supratimo kaip galėjo išgirsti Harry, nes kai tai pasakiau jis susiraukė.
-Kam tu paskambinai kai daviau tau telefoną, ir po to taip smarkiai susijaudinai?-paklausė Harry. Aš stipriai užsimerkiau ir veidą užsidengiau delnai. Prisiminus tai, kad daugiau nebepamatysiu mamos pradėjau kukčioti kai pajutau kažkieno rankas ant savo pečių aš staigiai pašokau nuo kėdės ir vos neįsimūrijau į sieną. Pažvelgusi kas tai buvo pamačiau sutrikusi Harry. Jaučiau kaip mano skruostais rieda ašaros.
-Nusiramink juk sakiau, kad mes tavęs neskriausim.-pasakė Harry ir kažkas paskambino į duris.