You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 54

-Apie ką galvoji?-paklausiau Harry, nes jis tik žiūrėjo į vieną vietą kažkur lūbuose ir tylėjo.
-Apie nieką.-pasakė atsidusęs ir pažvelgęs į mane nusišypsojo. Užlango vis dar lijo lietus, ir pūtė gan stiprus vėjas.
-Eisiu atsigerti.-pasakiau ir iššokau iš lovos.
-Lauksiu.-pasakė. Aš nulipau į virtuvę, įsipyliau sulčių, nugvelbiau kelias vynuogęs ir grįžau į kambarį, kur vis dar tokioje pačioje pozoje sėdėjo Harry.
-Nori?-parodžiau į vynuogęs, padėdama stiklinę ant staliuko šalia lovos. Harry tik išsižiojo.
-Imk.-pasakiau užšokusi ant jo. Savo kojomis buvau apkabinusi jį per liemenį.
-Skanu.-pasakė nusišypsojas.-Duok dar.-pasakė ir vėl išsižiojo. Taigi aš jam daviau dar vieną. Jo rankos atsidūrė ant mano klubų, kai jis norėjo gauti dar. Ohhh gaš mano visų kūnų perėjo šiurpuliukai nuo jo prisilietimo. Jis be galo mielai šypsojosi, o aš sugebėjau tik įdėmiai jį stebėti.-Kas?-paklausė. Aš numečiau likusias vynuoges ir įsisiurbiau Harry į lūpas. Jis tikriausiai buvo nustebęs mano tokių vaiksmų, aš pati buvau. Jo rankos lėtai lyg dvejodamos, pradėjo kelti mano maikte aukštyn. Aš sustojau jį bučiuoti ir iškėliau rankas į viršų, kad jis galėtu jos atsikratyti. Kai maikė pasiekė žemę aš vėl grįžau prie jo nuostabių lūpų. Tereikėjo jam tik sekundės mane apversiti, ir aš jau buvau po jo nuostabiu kūnų. Jo bučiniai pradėjo keliauti mano kaklo linkiu, raktikauliu. Jo veiksmai buvo labai atsargūs. Jis bijojo mano reakcijos į jo veiksmus. Aš ranką pakėliau jo veidą už smakro iš nusišypsojusi į akis pabučiavau, net ir per bučinį buvo galima jausti jo plačią šypseną. Jo rankos buvo ant mano liemens ir netgi šiek tiek drebėjo. Aš nepatyrusi visame šiame reikale, bet manau Harry turi žinoti, ką daryti. Atsegiau jo džinų sagą ir užtrauktuką. Taip greit mes abu likome tik su apatiniais. Mano rankos tvirtai laikė jo kūną, o jo manąjį.
-Neatsiliepsi?-paklausiau, kai išgirdau ant spintutės skambantį Harry telefoną, jis tik atsiduso, ir ištiesė ranką.
-Klausau.-pasakė kiek padusęs ir suirzęs.
-Harry aš sakiau jums neišdykaut.-išgirdau Louis balsą ir mes su Harry nusijuokėme.
-Louis ko reikia?-paklausė.
-Norėjau pasakyti, pala tu nukreipei tema, vadinasi jūs tai darot!!!-sušuko Louis. Ir galėjau girdėti šalia jo žmonęs klausančius ką daro? Kas? Su kuo šneki?.
-BooBear raminkis.-pasakė ramiu balsu Harry.- ir prie reikalo.
-Norėjau pasakyti, kad atrakintum duris nes mes užmiršom raktus.-pasakė jis, mano akys išsiplėtė, o Harry nusijuokė.
-Tuoj nulipsiu.-tarė Harry ir išlipo iš lovos.-Gerai Louis ateinu.-pasakė ir numetė telefoną ant lovos. Harry greit apsirengė ir nusileido į apačią. Man reikėjo keliatos minučių susivokti, kad reikia pačiai pasirengti prieš ateinant kokiam Louis. Striktelėjau iš lovos ir akimirksiu įšokau į šortukus ir maikutę, ir kai tik atsisėdau ant lovos, kambario durys prasivėrė. Ir taip mano spėjimai pasitvirtino. Į kambarį įėjo Louis.
-Na neklaužada tai ką veikėt?-paklausė ir nusišypsojo šelmiškai.
-Dainavom.-pasakiau.
-Aš žinau, kas čia dedasi.-pasakė jis.-Jūs susitarėte, ką sakyti.
-KĄ? Louis baik nusišnekėti.-pasakiau,- beje jau buvau beužmieganti.-tariau ir nusijuokiau.
-Mhmmm.-papykęs sumykė Louis.
-Kas čia vyksta?-paklausė į kambarį įėjęs Harry. Louis žvilgsnis tiesiog žudė jį. Kurį laiką tvyrojo tyla, kol galiausiai Louis paskutinį kartą pažiūrėjo į mane ir apsisukęs išėjo iš kambario.
-Jis keistas.-pasakiau.
-Jis nusivylęs, kad neturės kaip tavęs erzinti.-pasakė prieidamas prie manęs.-Gerai mažute aš einu miegoti ryt vėl darbas.-pasakė jis nusiminęs.
-Tai gerai, eik nusiprausti lauksiu.-pasakiau ramiai. Ir jis nusijuokė.
-Gerai tuoj ateisiu, tik neužmik.
-Pasistengsiu, beje tu visada gali mane pakelti.-tariau ir jis nusijuokė.
-Lyg aš tai daryčiau.
-Kodėl gi ne?-paklausiau.
-Tu per daug mielai atrodai kai miegi, kad tave žadinčiau.-pasakė jis. Aš sugebėjau tik nusišypsoti ir paslėpti savo susigėdusį veidą po kaldra. Girdėjau tolstantį kikenimą ir užsidarančių durų garsą