You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 14

-Ej.. Viskas gerai.-pasakė Harry. Aš tik linktelėjau galva ir pabandžiau pajudėti iš vietos. Šiaip ne taip pavyko. Ir aš išėjau į laiptinę. Mano visas kūnas drebėjo ir aš tai jaučiau. Tikriausiai tai ir matėsi. Nes vaikinai elgėsi labai atsargiai. Kai išėjome į lauką mane apakino saulė. Tai buvo labai keista. Saulės nemačiau jau tikrai labai ilgai. Apsidairiau ir pastebėjau, kad šalia manęs tik Liam. Jis nusišypsojo, akimis pradėjau ieškoti Harry.
-Jis privažiuos arčiau su mašina.-pasakė.

-Aišku.-patsakiau ir pajaučiau, kad mano balsas dreba.-Liam?
-Mmm.
-O jie manęs neišsiūs atgal į Lietuvą?-paklausiau.-Na juk aš čia kaip nelegalė, ir panašiai.
-Pamatysi viskas bus gerai.-pasakė ir prieš mus sustojo juoda, prabrangi mašina-Lipk.-pasakė Liam atidaręs man dureles. Aš lėtai įlipau ir jis jas uždarė. Pats atsisėdo šalia Harry į priekį. Mašina pajudėjo.
-Žinot kai paskutini kart važiavau mašina...-pradėjau sakyti ir nutilau. Vis dar negaliu suprasti, kaip aš jaučiuos. Manyje verda begalės jausmų.
-Tęsk.-pasakė Harry.
-Buvau uždaryta bagažinei, be pasirinkimo.-nejauki tyla. Man tokios nelabai patinka. Kurį laiką mašina judėjusi sustojo.
-Atvažiavom.-pasakė Harry.
xxxxxxxx
-Matai nieko blogo nebuvo viskas išsisprendė.-pasakė Liam, kai sėdomės į mašiną. Harry dar pasiliko ir pildė kažkokius dokumentus už mane. Nes pamanė, kad mano drebančios rankos nieko gero neduos.
-Sakei, bet visteik buvo baisu.-pasakiau.
-Bet juk viskas gerai.-tarė.
-Manyčiau, kolkas.-pasakiau.
-Manau tu bijojai, ne to, kad tau teks išeiti į viešumą, tu bijojai, kad...-garsiai mastęs Liam greit nutilo, nes iš mano žvilgsnio suprato, kad masto teisingai.-Camila, klausyk, atidžiai. Dabar viskas bus gerai. Jų ieškos kiek galės. Jie prie tavęs nebesiartins. Visiem kam reikia apie tave žinoti Lietuvoje bus pranešta. Mes su Harry pasakėme, kad tavimi pasirūpinsime. Viskas bus gerai. Tau nebereikia bijoti.
-Tu teisus. Man reikia nusiraminti.-pasakiau ir gyliai įkvėpiau bei iškvėpiau.-Žinai, kas galėtu prablaškyti mano dėmesį?
-Kas?
-Gal gali pasakyti apie ką ryte kalbėjot?-paklausiau.
-Juk sakiau tau dėl to neverta kvaršinti galvos.-pasakė ir prie mūsų prisijungė Harry.
-Baigiau, dabar važiuojam nusipirkti, maisto atsargų, nes po šiandien ryto Niall viską sukiešino.-pasakė Harry ir aš nusijuokiau.
-Liam tu pasakyk jai, kad jai šypsena tikrai tinka.-Aš iš inercijos nustojau šypsotis. Susigėdau. Man tai budinga.
-Na nusišypsok.-atsisukęs į mane pasakė ir jo akys buvo ties mano lūpomis kurių kampučiai buvo tik šiek tiek pakilę. – Nagi bet trumpam.-vis pandė mane pralinksminti Liam. Kol galiausiai išmetė kvailą veido mimiką ir aš vėl nusijuokiau.-Harry, buvai teisus jei tinka. Ir važiuojam į artimiausia parduotuvę, gerai? Nes man už valandos, reikia jau išeiti.
-Gerai užsuksim į pakeliui esančią.-pasakė Harry. Ir po kelių minučių vėl sustojo.
-Eisi ar pasiliksi?-paklausė Harry. Aš greit išlipau iš mašinos. Vien pagalvojus, kad tektu pasilikti vienai, nukrėtė šiurpas.
-Liam išsiskiriam, taip bus greičiau.-paskė Harry kai stovėjom pardotuvėje tarp lentynų.
-Camila eik su Harry.-priėjęs prie manęs pasakė Liam, aš jam tik linktelėjau ir akimis pradėjau ieškoti jau kažkur dingusio Harry. Bet niekur jo nemačiau, kai apsisukau į Liam jis jau irgi buvo kažkus nuėjęs. Gerai Kamile nepanikuok, Mile susikaupk. Ėjau pro lentynas ir vis ieškojau vienio iš vaikinų, kol prieš mane išdygo, kažkoks vyriškas siluetas ir aš netyčia į jį atsitrankiau.
-Nusipraususi, išsimiegojusi, ir pavalgiusi. Atrodai kaip naujas žmogus.-pasakė man iki skausmo girdėtas balsas. Pradėjau drebėti. Ir vėl. Bandžiau trauktis atgal bėt, jis sugriebė mano ranką.-Na tai pasakysi, kaip čia atsiradai?-aš tylėjau ir vis dairiausi ar kur nepamatysiu Harry ar Liam.-Žinai, aš norėčiau atsakymo., kaip sugebėjai pasprukti jau žinau. Bet žinai, visteik juk kažkur turėjai praleisti visas šias dienas.-vis šnekėjo.-Gerai užteks čia žaisti, einam.-pasakė ir pradėjo mane tempti išėjimo link.
-Papaleisk-pasakiau sumikčiodama ir pabandžiau pasipriešinti, bet buvau per silpna. Dar nebuvau ant tiek sustiprėjusi, kad galėčiau pasipriešinti.
-Camila!!!