You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 12

-Dabar stenkis dėl savęs.-pasakė Harry. -Ir kas iš to?-paklausiau. -Pamatysi viskas pasikeis.-pasakė. -Bet, o jei ne? Aš dabar net bijočiau ženkti koją iš šio buto. Kas bus jei eisiu gatve ir vėl jie mane suras? Kas bus jei jie vėl mane pagrobs, bet šįkart vietoj kankinimų žalojimų ir panašiai jie mane nužudys? -Mila nekalbėk taip. Prašau. -Tu teisus, tai apsurdiška, aš esu kvaila niekam tikusi mergiotė, kuri nusišneka.-pasakiau.- tai vienas iš dalykų kurie nepasiketė.-pasakiau ir isteriškai nusijuokiau jis irgi. Nejučia nusižiovaujau. -Manau tau laikas miegoti.-pasakė aš padėjau galvą ant pagalvės ir užsiklojau. -Harry ačiū kad išklausiai.-pasakiau. -Visada prašom.-pasakė ir išjungė šviesą. Mirtis. Daug kartu tai atrodė labai geras sprendimas. Kodėl aš dabar pradedu dėl to apsigalvoti? Kodėl aš noriu? Ir gal geriau paklausti savęs ko aš dabar noriu? -Juk žinojai, kad taip lengvai neišsisuksi? -Kaip tu čia atsiduriai, kaip tu mane radai?-paklausiau. -Juk nemaniai, kad tavo gelbėtojai amžinai tave globos. Jiems tu atsibodai. Man irgi, bet tu dar neatitarnvai man pinigų kuriuos į tave sukišau.-pasakė David. -Tu beprotis palik mane ramybėje.-rėkiau ant viso buto.-Harry prašau ateik!!!! -Harry, manai jam rūpi? Čia niekam tu nerūpi ir niekam nerūpėsi.-jis artinosi prie manęs. Kai priėjo pradėjo mane nurenginėti. Kodėl aš negaliu pajudėti? Kodėl negaliu pasipriešinti? -Žinai ką visad norėjau tau padaryti?-paklausė. Ir prieš akis iškėlė didelį peilį.-Aš visad norėjau pamatyti kaip jis susminga į nuogą tavo kūną.-tai taręs jis smeigė peilį man tiesiai į širdį. -Neeeeeeeeeeeeeeeeeee!!!!-Sušukau pašokusi lovoje. Mano širdis plakė kaip pašėlusi. Pro duris greit įbėgo Harry ir Liam. Greit atsiradau Harry glėby. Stipriai apsikabinau ir pradėjau kukčioti. -Atnešiu vandes.-pasakė Liam ir greit išėjo. -Kas atsitiko?-paklausė. -Košmaras.-pasakiau drebančiu balsu. Į kambarį įėjo Liam su stikline vandens. -Štai atsigerk.-padavė ją man. Bet mano rankos taip drebėjo, kad vos jos neišmečiau. Todėl Harry ją prilaikė. -Šššššš nusiramink, tai tik košmaras. Tai netikra.-pasakė Harry.-Liam gali eiti miegoti tau ryt sunki diena, aš su ja pabusiu kol ji užmigs. -Jei kas pakelkit gerai? -Gerai.-pasakė Harry. Aš vis dar kukčiojau. Liam išėjo ir aš su Harry likau viena. –Camila? Ką susapnavai? -Kad aš šitam bute. Nieko nebuvo tik aš ir David jis pasiėmė didelį peilį ir..ir.. -Šššššššš aš čia, todėl čia tikrai tik sapnas. Viskas bus gerai pamatysi. O dabar atsigulk ir pasistenk ramiai pamiegoti.-pasakė ir atsistojo nuo lovos. -Harry? -Taip? -Prašau pasilik.-pasakiau. -Aišku.-pasakė ir atsigulė šalia. Apkabino. Jis glostė mano plaukus ir tai mane ramino. Nustojau kukčioti ir verkti. Po kiek laiko užmigau. Rytas............. -Labas rytas.-pasakė Harry gulėdamas šalia. -Ačiū, kad pasilikai su manim.-pasakiau. -Nesiskundžiu man mano lovą patogesnė nei sofa.-pasakė. -Tiksliai per mane tu turi miegoti ant sofos. Aš šiandien ten miegosiu.-pasakiau. -Aš pajuokavau. Man viskas gerai.-pasakė ir tik dabar supratau, kad miegojau jį apsikabinusi. Buvo keista, nes jaučiausiu taip tarsi taip ir turėtu būti. Tarsi tai visiškai normalus ir įprastas dalykas. Atsibusti Harry glėby. Aš atsisėdau ir pasiražiau. Harry padarė tą patį. -Merginos tau atrinko šiek tiek drabužių.-pasakė ir parodė į didelį maišą šalia durų. -Šiek tiek?-paklausiau pažiūrėdama į jį. -Taip šiek tiek.-pasakė. -Aš noriu į tualetą.-pasakiau ir atsistojusi nuėjau į vonią. Aš sumišusi. Ir net neunutuokiu kodėl? -Tu greit?!-paklausė Harry. -Tuoj.-atsakiau ir greit išėjau. Vos spėjau atidaryti duris Harry pralenkęs mane įbėgo į vonią. Mane tai prajuokino. Jis sugeba tai padaryti. Ir tai labai keista nes atrodė, kad daugiau gyvenime nebegalėsiu juoktis ar jausti laimės. Bet jis tai sugeba. Kai jis išėjo iš vonios. Aš šypsodamasi žiūrėjau į jį. -Kas?