You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 37

    Harry POV....

-Jos nėra.-pasakė pareigūnas.-Panelės nebuvo, jo name, nei rūsyje, nei garaže. Manau ji nuo jo pabėgo. Ir dabar slepiasi bijodama išlysti.
-Bet tokiu oru kur ji gali slėptis.-Sušukau ant viso komisariato.
-Harry ramiau.-ramino mane Zayn.
-Manome, kad ji galėjo ir nepabėgti ir kad jos jau nėra gyvųjų tarpe.-pasakė kitas pareigūnas.
-Ne Camila gyva aš žinau tai aš jaučiu.-pasakiau. Mano nervai ėmė viršų. Atrodė, kad tuoj susprogsiu.
-Atsiprašau galėčiau gauti minute.-išgirdau kažkokį balsą iš laukiamojo.
-Atleiskite, turiu eiti.-pasakė vienas iš tų bukagalvių, kuris mano, kad jos nebėra. Nebežinojau ką daryti, jaučiau, kad tuoj sproksiu iš nerimo.
-Ponai Styles, ateikite čia.-pasakė grįžęs pareigūnas. Aš nusekiau paskui jį murmėdamas. Bet iš kart nustojau, kai pamačiau pilnas baimės žalias akis, šiek tiek dengiamas blondiniškom sruogom. Su apsmukusiu dideliu megztiniu.
-Camila ačiū dievui.-greit pribėgau prie jos ir stipriai apkabinau.- Tu sveika? Tau viskas gerai? Kur tu buvai?
-Nu tu mus ir išgązdinai.-pasakė Zayn už manęs.
-Patikėkit mane ji taip pat nejuokais išgązdino, kai vidurį nakties iššoko į vidurį kelio.-pasakė tas pats balsas kurį girdėjau prieš tai. Pakėlęs galvą pamačiau visai išvaizdų vyriškį.
-Į vidurį kelio?-paklausiau.-Mila, ką tu sau galvojai.
-Aš bėga nuo jo.-pasakė tyliu ir žiauriai kimiu balsu.
-Dėl šito jau gali nebesukti galvos jis suimtas, jam gręsia teismas, kaltimų ir nemažai iškelta. Greit iš kaliūzės neišeis.-paskė Zayn.
-Ačiū Zayn.-pasakė ir atsitraukusi nuo manęs apkabino jį. Pavydėčiau jei nežinočiau, kad Zayn turi mergina, ir jei Zayn nebūtų man kaip brolis.
-Ačiū labai, kad ją atvežėt ir padėjot jai.-pasakiau tam vyriškiui.
-Viskas gerai, ji patiko mano dukrai.-pasakė.-Tiesą sakant jos dėka ir sužinojau, kad tai ta pati Camila, kurios ieško policija. Ji jūsų gerbėja tad matė jos nuotrauka žurnale.
-Dar kart didelis ačiū.-pasakiau.
-Gerai viso gero tikiuosi, daugiau nebešokinėsi ant gatvių vidurį nakties.-pajuokavo atsisveikindamas. O Mili tik šyptelėjo. Bet niekaip negalėjau nepastebėti jos kosulio, ir slogos.
-Mila kaip jautiesi?-paklausiau, ji tik nežymiai papurtė galvą. Ir vėl, ją ir vėl aplankė tas pats baimės jausmas, kaip pirmosiomis dienomis mums susitikus.
-Gerai Harry aš liksiu užpildysiu visus reikiamus popierius, o tu vešk Camila pailsėti.-pasakė Zayn ir tada Camila priėjo prie manęs. Abu išėjome iš nuovados ir patraukėme link mano mašinos. Atidariau jai dureles ir ji įlipo. Camila buvo tokia išsekusi, jos paakiai buvo juodi ir akys vis merkėsi. Greit apėjau mašiną ir įsėdau pats.
-Camila man nepatinka tavo kosulys.-pasakiau.
-Žinau, aš labai stipriai peršalau.-pasakė ir sunkiai padėjo galvą ant sėdynės atlošo.-Man negera.-pasakė ir užsimerkė.
-Camila.-pasakiau ir paliečiau jos ranką norėdamas ją paimti į savo delną, bet tik prilietęs jos odą, pajaučiau didelė karštį.-Camila tu karščiuoji, aš vežu tave į ligoninę.- tai pasakęs iš jos gavau atsakyma, kad ji sutinka važiuoti į ligoninę. Ji nežymiai linktelėjo galvą. Užvedžiau mašiną ir nuskubėjau į ligoninę.
-Ponaitį, merginai, reikia pasilikti ligoninėja. Jai plaučių uždegimas, ir jai reikia stiprių vaistų..-pasakė daktarė.-Jūs jos giminaitis?
-Sakykim aš dabar atsakyngas už ją.-pasakiau.
-Atsiprašau man reikia bent vieno jos šeimos nario.-pasakė.
-Ji tokios nebeturi, galiu atvešti raštą iš policijos, kad dabar aš ją saugau.-pasakiau kiek papykęs bet to kiek įmanydamai stengiausi neparodyti.
-Na tada pasirašykit čia ir čia.-pasakė ir ištiesė man popieriaus lapą.-Jai reikia stiprių antibijotikų, o tokius galiu duoti tik gavusi leidimą.-aš greit pasirašiau ir daktarė nuėjo. Aš patraukiau link Camilos palatos.
-Ej.-pasakiau kai pamačiau, kad Camila nemiega.
-Harry.-pasakė.
-Žinai, tu man pamelavai, sakiai, kad tau viskas bus gerai.-pasakiau , priėjęs prie jos ir paėmęs už rankos. Jaučiau, kaip jos ranka drebėjo manojoj.-Kaip tu pabėgai?-paklausiau.
-Mano kelėnas tvirtas.-pasakė ir privertė mane nusišypsotti.- bet iš tikrųjų man labai pasisekė.