You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 25

Harry POV...
Visi sunkiai lipome laiptais į butą. Ši diena buvo tikrai labai varginanti. Jau buvom netoli savo aukšto, kai labai skaniai pakvipo ir mano pilvas net suurzgė. Prisiminiau, kad prieš griždami turėjome nulėkti į parduotuvę

-Mes užmiršo į parduotuvę.-pasakiau.

-Ką nebus valgyt?-išsigąndęs paklausė Niall.

-Truputi pailsėjęs nuvažiuosiu.-pasakė pavargusiu balsu Liam. Tas skanus kvapas vis kuteno man nosį. Ir kuo toliau artėjome prie savo buto tuo tas kvapas darėsi stipresnis. Louis pagraibomis atrakino duris ir dabar jau buvau tikras, kad tas kvapas eina iš mūsų buto.

-Louis gal El atvyko?-paklausiau.

-Ne ji vis dar pas saviškius nesenai kalbėjau.-pasakė ir kai pasiekėme virtuve likome visi tikrai nustebinti. Bet labiausiai norėjosi juoktis. Camila, buvo visa miltuota.

-Apččyy.-nusičiaudėjo.

-Į sveikatą.-pasakiau ir ji greit atsisuko į mus susiėmusi už krutinės. Velnias ir vėl ją išgązdinau.

-Labas vaikinai.-pasakė jau kiek apsiraminus.

-Sveikute.-visi choru atsakė.

-Gerai dabar taip eikit nusiplauti rankų, jei norit persirenkti ir manau pietus bus baigti.-pasakė ir apsisuko toliau kažką kepė. Mes visi padarėm taip kaip buvo liepta. Aš apsisukau pirmas ir nuėjau pas Mila į virtuvę.

-Ką gamini?-paklausiau.

-Bulvynius blynus.-atsakė. Priėjęs prie jos nuo maikės nupurčiau miltų likučius. Ji keistai susimuistė ir nuleido akis.

-Kas nors ne taip?-paklausiau.

-Ne viskas gerai, tik šiek tiek skaudėjo.-pasakė ir tesė savo darbą.

-Camila, tau reikėtu pasirodyti daktarui.-pasakiau, bet ji nieko man neatsakė.

-Camila?

-Man viskas gerai tiesiog tos žaizdalės dar neužgijo.-pasakė.

-Žaizdelės taip neskaudėtu, aš tave vos paliečiau.-pasakiau.

-Man tikrai viskas gerai, buvo žymiai blogiau.-pasakė taip lyg tai jai jausti būtų normalu. Lyg būtų normalu kentėti skausmą ir jį ignoriuoti.

-O jei aš tave palydėčiau?-paklausiau.

-Harry.-pasakė mielu balseliu.-Aš tikrai labai labai nemėgstu ligoninių

-Betgi nieko neatsitiktu jei tave apžiūrėtu.-nenusileidau.

-Tu tikrai toks užsispyręs ar tik erzini mane?-paklausė ir tęsė maisto gamyba.-Žinai jau gali kviesti visus valgyti.-pasakė.

-Mes apie tai dar pasikalbėsi.-pasakiau ir mačiau kaip ji nuleidusi galvą į keptuvę šypsosi. Nuėjau, sukviečiau visus vaikinus, ir pagaliau visi susėdom valgyti. Visi buvom labai išvargę net pokalbis nesirišo.

-Kaip matau, kažkam tikrai reiktu pailsėti.-pasakė Camila.-Baigę nueikit pamiegot.

-Pala aš kažką čia maišau? Nuo kada tu mumis rūpiniesi?-paklausė Liam ir nusišypsojo.

-Nuo tada kai jūs du kart man išgelbėjot gyvybe.-pasakė Cami ir atsistojusi nuo stalo pasiėmė savo lėkštę ir ją nunešė išplauti.

-Ačiū už pietus.-pasakiau.

-Nėra už ką.-pasakė.-Iš manęs kulinarė nekokia. Kiek išmokau tai visko iš mamos, ji gamino fantastiškai.-su entuziazmu kalbėjo Cami. Nujaučiu, kad ji labai stipriai pasiilgusi savo mamos. Aš savosios pasiilgstu nematęs kelias savaites. O Mila nematė ištisus dviejus metus daugiau nebepamatys.

-Pasiilgai jos, taip.-pasakiau, o ji tik sunkiai linktelėjo ir atsiduso.

-Ačiū buvo tikrai labai skanu.-pasakė Liam ir nutraukė temą.

-Gal galim pakartot?-paklausė Niall ir Camila nusijuokė, tokiu nuoširdžiu juoku, kad net visų veiduose taip pat užsižiebė šypsenos. Tai buvo nuostabu, kaip vienos merginos juokas, galėjo pakeisti mūsų visų nuotaiką akimirksniu.

-Žinoma gali Niall.-pasakė Camila ir paėmusi jo lėkštę įdėjo dar. Liam nuėjo į savo kambarį, baiginėjo valgyti, o Louis jau beveik miegojo prie stalo. Padavus lėkštę Niall, Camila priėjo prie Louis ir švelniai jį papurčiusi, paliepė eiti miegoti. Camila nuostabus žmogus. Ji mato, kad šiandien mum buvo sunki diena ir kaip įmanydama, stengiasi mumis pasirūpinti. Tikriausiai, čia dar viena iš jos savybių. Ir man labai patinka jos tas naturalus geraširdiškumas. Nujauta man kužda, kad man viskas joje patinka.