You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 27

-Camila?-apsimiegojęs paklausė Zayn ir pasitrynė akis. Aš buvau šiek tiek uždūsus tai jis šiek tiek išsigando.-Kas atsitiko?

-Šššššš.-pasakiau ir nusijuokiau. Pasislėpiau už durų nes išgirdau už jų žingsnius. Tada pasisuko rankena ir durys prasidarė.

-O svekas Zayn nemiegi?-paklausė Harry.

-Ne.-atsakė Zayn.

-Tu juk nematei Camilos tiesa?-paklausė Harry. Aš bandžiau sutvardyti savo juoką.

-Ne nemačiau.-pasakė Zayn su šypsena veide.

-Nu ok labos tada.-pasakė Harry ir uždarė duris.

-Kas čia buvo?-paklausė Zayn.

-Nu Harry su manim nekalbėjo aš jam trenkiau ir pagalvės ir jis mane pradėjio kutenti aš kutenimo bijau todėl nuo jo pabėgau.-pasakiau.

-Trumpai ir aiškiai.-sau pasakė Zayn ir nusižiovaujo. Norėjau atsisėsti ant kėdės, bet durys vėl atsidarė.

-Ir tu manai aš kvailas?-paklausė manęs Harry ir nusišypsojo.

-Upts.-pasakiau ir prašokusi lovą išbėgau iš kambario.

-O tu tikrai vikri.-pasakė vydamasis Harry. Bėgau link Harry kambario kol prieš mane atsidarė durys ir aš vos į jas neatsitrenkiau. Iš kambario išėjo Liam.

-Ko jūs čia lakstot?-paklausė ir mes su Harry, kaip nusikaltę vaikai pradėjo trauktis. Link Harry kambario.-Rimtai pabūkit tyliai.

-Gerai.-pasakiau ir šypsojausi.

-Camila tu manęs savo šypsena nenupirksi.-pasakė Liam ir šyptelėjo.

-Nė neketinau.-pasakiau.-Labanaktis.-pasakiau ir įsmukau su Harry į jo kambarį. Mes susižvalgėm ir iš oro pradėjom juoktis. Tai buvo tikrai smagu. Jaučiausi kaip maža mergaitė.

-Tai buvo..-pradėjo sakyti Harry, bet aš užbaigiau.

-Tikrai labai smagu.

-Tiksliai pasakyta.-atsakė ir mes abu atsisėdom ant lovos kojųgalio atsipūsti. Taip sėdint mūsų atvaizdai buvo galimi matyti veidrodyje. Aš žiūrėjau tiesiai į veidrodį o Harry galva buvo pasukta į mane. Nepasukusi galvos prakalbau.

-Man taip patinka, kai prie tavęs jaučiuosi taip smagiai.-pasakiau ir jis šyptelėjo.

-Garbės žodis jaučiausi kaip vaikas.-šį kart pasakiau pažiūrėdama į akis ir tik baigiusi savo žodžius pajaučiau jo švelnias ir šiltas lūpas ant savųjų. Kai jis atsitraukė žiūrėjo tiesiai man į akis ir jas tyrinėjo, jaučiausi taip tarsi jis žiūrėtų į mano sielą.

-Su tavim kiekvieną minute jaučiuosi lyg vaikas.-pasakė jis.-Camila tu man tikrai labai labai patinki.-pasakė vis nenuleisdamas akių, nuo manęs. Jis.. Jis kątik pasakė, kad aš jam patinku. Dieve čia tarsi mergaitės svajonių išsipyldymas, kai nepaprasto grožio vaikinas tarsi pincas, susidomi ja. Nežinojau ką jam atsakyti. Na žinojau, bet buvau per didelė bailė, todėl tik nuleidau akis ir paėmiau jį už rankos. Jis švelniai spustelėjo maniškę ir per mano kūna tarsi elektra perbėgo. Bet buvo begalo nuostabu jausti jį šalia. Net nenumanau, kaip aš jo galėjau bijoti pačią pirmąją dieną.
Harry POV....
Aš pagaliau prisipažinau jai, kad ji man patinka. Ji nieko nesakė tik švelniai paėmė mano ranką. Manau ji tikrai per kukli. Todėl aš ją nestipriai spustelėjau ir mane tarsi elektra nupurtė. Bet ši srovė buvo maloni. Po kurio laiko sėdėjimo ji padėjo savo galvą ant mano peties ir gyliai kvėpavo. Koks keistas jausmas jausti ją taip šalia. Pagaliau galiu pasakyti kaip jaučiuosi. Aišku bijau, kad ji mane gali atstumti, bet nors nesikankinu savo mintyse su klausimu pasakyti ar ne. Sėdėjome tikrai ilgokai.

-Camila einam miegoti?-paklausiau, bet ji neatsakė. Pažiūrėjau į veidrodį, kuris buvo pakabintas ant sienos, ir pastebėjau, kad jos akys užmergtos. Ši meila butybė užmigo. Atsargiai ją pakėliau ant rankų ir nunešiau paguldyti. Paguldęs užklojau ir pats įsitaisęs žiūrėjau į Mila kol nuovargis įveikė mane ir aš panirau į miegą.