You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 71

Harry pov..
Nebegalėjau sėdėti nežinioje tad nuėjau patikrinti ar operacija jau baigėsi. Ir tik man pasiekus jos palatos duris prie manęs priėjo ta pati daktarė su kuria šnekėjau prieš tai.
-Operacija, praėjo be komplikaciju labai sklandžiai. Ta mergina tikra kovotoja.-pasakė daktarė.
-Jai viskas bus gerai?
-Absoliučiai.-pasakė ir šyptelėjo.-Kai ji atsikels aš jums pranešiu.-po šių žodžių patraukiau pas savo bičiukius ir tik man priėjus prie jų sulaukiau klausiamų žvilgsniu.
-Jei viskas bus gerai.-pasakiau ir iškart gavau Boobear apkabinimą.
-Juk sakėm.-pasakė Dani.
-Sakė kai ji pabus praneš ir manau tada galėsim ją aplankyti.-pasakiau. Visi pradėjo šnekėtis o aš tiesiog buvau laimingas kad Cami viskas gerai. Ir pradėjau galvoti, kaip jai reiks pranešti apie tai kad ji prarado vaikelį. Ją tai sukrės aš tai žinau. Mane tai sukretė ir dar iki šiol negaliu atsigauti. Bet aš busiu šalia jei tik manęs jai prireiks.
Camila pov...
Pramerkiau akis ir jas užpildė ryški šviesa. Šiek tiek skaudėjo papilvę. Kai pabandžiau atsisėsti skausmas sustiprėjo.
-Nesikelk.-pasakė balsas ir akimis pradėjau jo ieškojau. Prie lovos galo stovėjo ta pati moteris, daktarė kurią mačiau prieš operacija.
-Man beveik neskauda.-pasakiau.
-Beveik tai nieko nereiškia.-pasakė ir pildė dokumentus.
-Am gal žinot ar dar Harry yra?-paklausiau.
-Taip yra laukiamajame pilna žmonių, kurie nori tave pamatyti.-pasakė su šypsena veide.-Norėjau paklausti iš kur tie visi randai ant tavo kūno.
-Am čia dėl to kad prieš mane smurtavo mano pagrobėjai.-pasakiau.
-Bet kodėl nieko nėra tavo ligos istorijoje?-paklausė.
-Nes tada išgyjau be daktarų pagalbos.-pasakiau.
-Aišku, gerai prieš pakviesdama Tavo vaikiną kaip supratau, noriu tau šį tą pasakyti.
-Gerai.-tariau.
-Tu dar jauna ir tikrai nėra dėl ko nerimauti.-pradėjo sakyti gydytoja.-Camila noriu tau pasakyti, kad tu praradai vaikelį.
-Ką?-netekusi žado paklausiau.
-Nesinervink, taip nutinka daugeliui žmonių svarbiausia dabar tau pasveikti ir tada bus viskas gerai.-pasakė ji,- Po šios operacijos viskas bus gerai.-Ji kalbėjo o aš jaučiau kaip po truputi mano akyse ėmė kauptis ašaros.
-Galit pakviesti Harry?-paklausiau užkimusiu balsu.
-Pirmiausia nusiramink.-pasakė ji ir aš iš visų jėgų stengiausi, bet man neišėjo. Mano ašaros rado kelią ir pradėjo birėti skruostais.
-Prašau.-pasakau ir daktarė apsisukusi išėjo iš palatos. Kodėl aš tokia katastrofa. Pati esu nelaiminga ir kitus tokiais darau. Juk tai siaubinga.
-Cami?-pro duris įėjęs ištarė Harry.
-Aš atsiprašau.-pasakiau.
-Cami už ką? Juk tu net nežinojai.-pasakė jis paėmęs mane už rankos.-Beje tai nebuvo tavo valioje.
-Bet...
-Cami žinau, ką tu jauti.-pasakė jis.-Man taip pat tai didelis šokas ir aš pats save graužiu, liūdžiu dėl to, bet daktarė sakė kad viskas bus gerai. Tad prašau nebeverk.-Pakėlė ir pabučiavo mano ranką.
-Aš viena didelė katastrofa.-pasakiau.
-Ne tu nesi.-pasakė jis.-Tiesiog dar neatėjo tavo laimės valanda.
-Ne ji jau praėjo tada kai sutikau tave.-pasakiau ir jis nusišypsojas pridėjo savąsias lūpas prie manųjų..
-Nesijaudink, kas susija vaikelio tema, mes ties tuo padirbėsim.-pasakė jis ir mes per ašaras nusijuokėme.
-Myliu tave Harry.-pasakiau.
-Aš ir tave labai labai Myliu Camila.-pasakė jis.
-Man čia nepatika.-pasakiau
-Na tau dar šiandien čia teks pasilikti, o ryt turėtume jau važiuoti namo.-pasakė jis prisėsdamas ant kėdės.
-Harry kodėl man taip nesiseka?
-Cami nežinau, jei būtų mano valia visą tą skausmą kurį patiri tu perimčiau aš.-pasakė jis.
-Įdomu būčiau gera mama?-paklausiau pati savęs.
-Būsi nuostabi mama.-pasakė. Nežinau kodėl bet mano akys vėl pradėjo mergtis ir neilgai turkus užmigau.