41 skyrius

187 31 0
                                    

Hermiona

Stebėjau vieną tašką ant stalo ir įtemptai mąsčiau apie galimas draugų buvimo vietas. Žinojau tik tai, kad vieta, kurioje jie galėjo būti, turėjo būti tinkama laikyti įkaitams. Mirties valgytojai, pagrobę juos, tikrai jų neapgyvendins kaip karalių. Tai nebuvo lengva užduotis netgi ir man, kai tinkamiausia vieta, Smirdžių dvaras, iškrito iš sąrašo. 

-O kaip tavo šeimos poilsio namas Švedijoje?-paklausė Bleizas ir aš pakėliau akis į vaikinus. Jie geriau pažinojo mirties valgytojus nei aš, todėl tikrai žinojo vietas, kuriose jie galėtų laikyti įkaitus. 

-Mama jį pardavė praėjus mėnesiui po Hogvartso mūšio, todėl Liucijaus ir kitų ten tikrai nebus. Plius ten nėra jokios specialios patalpos įkaitams, -Drakas ramiai atsakė ir atsisėdęs šalia manęs, sunėrė mūsų rankų pirštus. Padėjau savo galvą ant baltaplaukio peties ir atsidusau. Praėjo dar tik viena diena, kai Haris ir kiti buvo pagrobti, bet jau dabar man stipriai jų trūksta. Kelias minutes palapinėje vyravo tyla. Girdėjosi tik mūsų trijų tylus kvėpavimas. 

-Senasis Zabinių dvaras!-staiga sušuko abu klastuoliai, o aš krūptelėjau dėl staigiai nutrauktos tylos. 

-Kaip nepagalvojau apie jį?-Bleizas pats garsiai paklausė savęs. -Turime pirmiau patikrinti, ar ten tikrai jie yra laikomi. Jeigu lauke pamatysime bent vieną mirties valgytoją, bus viskas aišku. Tada grįžę, galėsime sukurti išgelbėjimo planus. Turim jų sugalvoti daugiau, jeigu kuris nors vienas iš jų nepavyktų,-greitai kalbėjo tamsaus gymio vaikinas, jog vos spėjau gaudyti žodžius ir suprasti, apie ką jis kalba. -Turėsime nusileisti toliau nuo dvaro buvimo vietos, nes aplinkui yra pakelti kerai, kurie suveikia, jeigu kas nors atkeliauja oru tiesiai į dvaro teritoriją, ir informuoja. Niekas jų tikrai nenuėmė, nes tai vos ne geriausia apsaugos sistema ir...-Bleizą pertraukė Drakas. Jaunasis Smirdžius priėjo prie savo geriausio draugo, kuris nesustodamas vaikščiojo pirmyn ir atgal ir viską pasakojo su dideliu užsidegimu.

-Bleizai, ramiau,-šviesiaplaukis sugriebė jį už pečių ir švelniai papurtė. -Kuo toliau, tuo tu greičiau kalbi ir darosi vis sunkiau viską suprasti. Keliaukime patikrinti, ar ten yra įsikūrę mirties valgytojai, o tada sukursime išgelbėjimo planą. 

-Atsiprašau. Aš per daug įsijaučiau. Pagaliau turime vietą, kurioje jie gali būti, o aš apie ją daug žinau ir noriu kuo greičiau juos surasti, jog galėtumėme tęsti Horokruso paieškas ir jį sunaikinti. 

Bleizui apsiraminus, trise išvykome į senojo Zabinių šeimos dvaro buvimo vietą. Norėjau tikėti, jog abu vaikinai neklydo ir Haris, Ronis, Elė ir Džinė buvo laikomi čia. 

-Kiek nuo čia iki dvaro?-paklausė Drakas, kai antrasis klastuolis pradėjo žingsniuoti į priekį. 

-Kelios minutės ėjimo,-trumpam atsisuko į mus. -Einat ar ne?-uždavė klausimą, pamatęs, jog tiek aš, tiek baltaplaukis vis dar stovime savo vietoje. Būtent ten, kur nusileidome. 

 taisyta  

✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONEWhere stories live. Discover now