✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

40 skyrius

Hermiona

Nusižiovavusi, išlipau iš savosios lovos. Palapinėje buvo per daug tylu, nors visų lovos buvo tuščios. Keista. Įprastai turėtų girdėtis bent menkas šurmulys. Atsidūrusi palapinės svetainėje ir virtuvėje, kurios buvo sujungtos, apsidairiau. Išvydau tik apverstą stalą, kelis indus, šachmatų lentą ir dvi gulinčias figūras ant žemės. Kas čia įvyko? 

-Drakai,-priklaupiau ir švelniai papurčiau šviesiaplaukį. Jis prasimerkė ir jo akys sustojo ties manimi. Vaikinas greitai atsisėdo ir stipriai mane apkabino, jog net akimirką plaučiuose pritrūko deguonies. 

-Ačiū, Merlinui, kad tavęs jie nepaėmė,-sumurmėjo. -Bleizai, jau saugu. Jie išsinešdino,-ir aš pažiūrėjau į kitą gulinčią figūrą. Jis atsisėdo ir pažiūrėjo į mus du. 

-Kas čia įvyko? Ką aš praleidau? Kur Džinė, Elė, Ronis ir Haris?-paklausiau, stebėdama abu klastuolius. -Pasakokit viską. 

-Kai visi atsikėlėme, užleidome ant miegamojo nutildymo kerus, jog tavęs neprižadintumėme, todėl nieko negirdėjai. Keli mirties valgytojai įsiveržė į palapinę. Apturėjome mažą kovą ir jie pasiėmė Elę, Poterį ir Vizlius. Aš ir Bleizas apsimetėme negyvais, kai jo sekėjų nedovanotini mirties kerai pralėkė šalia mūsų, jog galvotų, kad pataikė į mus. Mirties valgytojai greičiausiai mumis atsekė ir nuolatos stebėjo, nes rado palapinę, kurią saugo tavo kerai. Galvodami, jog čia visi, jie pasišalino net nepatikrinę kitų kambarių ir gerai, jog to nepadarė,-Drakas nubraukė užkritusią mano plaukų sruogą nuo veido. 

-Mes turime juos surasti. Skubiai,-atsistojau. -Jeigu delsim per ilgai, mirties valgytojai gali...-užsikirtau ir nesugebėjau pabaigti savojo sakinio. Ne, to nebus. Mes rasime juos. Gyvus ir sveikus. 

-Galbūt mums vertėtų pasikviesti į pagalbą tai, kas liko iš Fenikso brolijos?-Bleizas paklausė, o aš papurčiau galvą į šonus.  

-Tada turėsime jiems viską papasakoti apie Horokrusą, iš kur apie tai žinome. Vizliai sužinos, jog jiems melavome. Fenikso broliją pasitelksime tik tada, jeigu reikės pagalbos ir nesugebėsime patys išgelbėti savųjų draugų. Nagi, stokitės. Kuo greičiau juos rasime, tuo geriau. Didesnė tikimybė, kad mirties valgytojai nespės nieko jiems padaryti. 

-Hermiona, mes net nežinome, kur jie,-baltaplaukis atsistojęs pakėlė šachmatų lentą, o tada kartu su Bleizu pastatė stalą į jo vietą. -Jie gali būti bet kuriame pasaulio krašte. 

-Žinau,-atsidusau ir surinkau indus, kurie gulėjo ant žemės. -Pradėkime galvoti nuo žinomų vietų. Smirdžių dvaras?-pažiūrėjau į du vaikinus, kurie sėdėjo prie stalo ir mąstė. 

-Liucijus iš jo išsinešdino kartu su visais savo mirties valgytojais po tada, kai susigrąžinome Elę. Mama vėl ten gyvena, grįžusi iš savo kelionės. Kuri nors Voldemorto būstinė?-Drakas pasuko galvą į savo geriausią draugą, kuris žinojo apie slaptas To, Kurio Nevalia Minėti, vietas. 

-Mano žiniomis vienintelė būstinė, kuri turėjo rūsį ir joje buvo įrengta patalpą įkaitams laikyti, buvo antroji būstinė, kuri, deja, sugriauta ir mes patys matėme tai vakar. Kitos būstinės nebuvo pritaikytos laikyti įkaitams. Jose laikė tik informaciją ir rengė svarbius susirinkimus. 

-Rūsiai rengiami po žeme, todėl yra galimybė, kad jie sugriuvusioje būstinėje,-tariau ir Bleizas papurtė galvą į šonus. 

-Tikrai ne. Matei, kas likę iš jos. Jeigu tikrai joje buvo įrengtas rūsys ir tai nėra pasakos, įėjimas jau seniai palaidotas po akmenimis. Ten neįmanoma patekti. Mes rasime juos, Hermiona, tik reikia viską nuodugniai apgalvoti ir sukurti išgelbėjimo planą. 

-Tu teisus,-atsisėdau priešais Draka ir Bleizą prie stalo. -Bet mes turime paskubėti tai daryti. 

 taisyta