Helovyno šokių dienos vakaras
Hermiona
-Herm...-į kambarį įžengė Džinė, rankose laikydama dvejas aukštakulnių batelių poras, ir iš karto nutilo, o aš atsisukau į ją.-Oho,-raudonplaukė ištarė, žiūrėdama į mane. -Tau tinka tamsiai žalia spalva.
-Ačiū,-padėkojau ir nusišypsojau draugei. Vilkėjau tamsiai žalios spalvos suknelę, kuri siekė manąsias čiurnas, su ilgomis, šiek tiek permatomomis rankovėmis. Apsiaviau sidabrinės spalvos aukštakulnius, kurie buvo nepatogūs, bet puikiai tiko prie suknelės ir į rankas paėmiau kaukę, kuri taip pat buvo sidabrinės spalvos, kaip ir mano batai. Su prefektais buvo nuspręsta, jog Helovyno šokių tema bus kaukių balius. Kartu su Džine nusileidau laiptais iš mergaičių bendrabučio ir pažiūrėjau į laikrodį, kuris kabėjo ant bendrojo kambario sienos. Su Draku turėjau susitikti už dešimties minučių.
-Eini su mumis?-paklausė Elė, kai Haris ir Ronis pasirodė bendrajame kambaryje. Šviesiaplaukį įsikibo į raudonplaukio parankę.
-Ne,-papurčiau galvą. -Susitiksime Didžiojoje salėje.
-Ele, ir taip aišku,kad Hermiona neis kartu su mumis. Ji pasirodys kartu su savo paslaptingąja pora,-nusijuokė Džinė ir jie keturiese išlipo pro Storulės portreto angą. Praėjus dešimčiai minučių ir man užsidėjus savąją kaukę, išlipau pro portreto angą. Mane pasitiko baltaplaukis su plačia šypsena veide. Jis vilkėjo juodos spalvos kostiumą, su kuriuo atrodė itin gerai, o vaikino akis dengė pilkos ir juodos spalvos kaukė.
-Panele Įkyrėle, atrodote nuostabiai,-Drakas švelniai paėmė mano ranką ir palietė ją savosiomis lūpomis. Jutau, kaip mano skruostai įgauna lengvo raudonio dėl jo gesto.
-Dėkoju, ponaiti Smirdžiau,-padėkojau jam už komplimentą ir mes abu nusijuokėme. Drakas atkišo savąją parankę ir man į ją įsikabinus, pradėjome žingsniuoti link Didžiosios salės, kurioje vyko šokiai.
Džinė
-Tai antri šokiai per visus mokymosi metus čia ir ji vėl pasirodo poroje su mūsų priešu,-sumurmėjo nepatenkintas Ronis. Pažiūrėjau į savo brolį, o tada nusekiau jo žvilgsnį. Pro Didžiosios salės duris įžengė Hermiona, kurią atpažinau iš suknelės bei kaukės, įsikabinusi į Drako parankę. Vaikiną buvo galima lengvai atpažinti, nors ir jo akis dengė kaukė. Hogvartse daugiau niekas neturėjo tokių šviesių plaukų, kaip jis.
-Smirdžius nebėra mūsų priešas, Roni,-Haris pažiūrėjo į raudonplaukį.
-Taip, yra,-Ronis pažiūrėjo į juodaplaukį. -Jis buvęs mirties valgytojas! Tarnavo Tam, Kurio Nevalia Minėti! Bet jūs paprastai juo pasitikit!-pašnibždomis sušuko. Atsidusau.
-Roni, kiekvienas žmogus yra nusipelnęs antro šanso,-pažiūrėjau į vaikiną. -Nesvarbu kuo jis buvo praeityje, svarbu kuo jis yra dabar,-ir pasukusi savo galvą išvydau prie mūsų artėjančius Hermioną ir Draką. -Jau vieną kartą sugadinai Hermionai šokių vakarą, nesugadink ir šio.
-Neprižadu,-sumurmėjo raudonplaukis ir aš piktai į jį pažiūrėjau.
Taisyta
Ir aš sugrįžau su šia istorija :)
YOU ARE READING
✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE
FanfictionPrasideda septintieji mokslo metai Hogvartse ir Hermiona Įkyrėlė kartu su savo draugais sugrįžta užbaigti mokslus burtų ir kerėjimo mokykloje. Likimas lėmė taip, kad draugų grupelė negali turėti ramių metų, todėl šie nebus išimtis. Visi veikėjai pr...
