17 skyrius

371 67 20
                                    

Hermiona

Pasisveikinau su Draku, kuris laukė manęs prie didelių mokyklos durų, ir kartu išėjome pro jas. Jutau baimę ir jaudulį dėl artėjančio susitikimo su Narcisa Smirdžiuviene. Aš nežinojau, ar ji taip pat, kaip ir Drakas, atsisakė savosios neapykantos žiobarų kilmės burtininkams. Gal ji vis dar jų nemėgsta, o tiksliau nekenčia? 

-Įkyrėle, eini?-pažiūrėjau į šviesiaplaukį vaikiną, kuris laikė praviras užeigos "Trys šluotos" duris. Kaip mes taip greitai atėjome į Kiauliasodį? 

-Taip, taip,-atsakiau jam ir įžengiau į užeigos vidų. Apsidariau akimis ieškodama moters, kurią esu mačiusi ne vieną kartą King Kroso stotyje. 

-Ji štai ten,-Drakas švelniai paėmė mane už rankos. Nuo jo prisilietimo per mano kūną perėjo malonus jausmas. Jis pradėjo vestis mane link stalo, prie kurio sėdėjo jo motina. 

-Drakai,-ji atsistojo pamačiusi mus ir šviesiaplaukis paleido mano ranką. Narcisa apsikabino savo sūnų ir tada pažiūrėjo į mane. -Mes niekada taip ir neturėjome galimybės oficialiai susipažinti. Aš Narcisa,-ištiesė savo ranką.

-Hermiona, - paspaudžiau jos ištiestą ranką.

-Taigi, kuo galiu tiksliai jums padėti? - paklausė Narcisa ir mes atsisėdome prie stalo. Kartu su Draku viską jai paaiškinau. Pradedant nuo mirties valgytojų įsilaužimo į Hogvartsą iki mūsų bandymo kalbėtis su Tomu Ridliu per jo portretus. 

-Jeigu tau pavyks. Jeigu jis viską papasakos tau, tada mes galėsime sutrukdyti jo sugrįžimui,-Drakas pažiūrėjo į Narcisą. 

-Aš galiu pabandyti,-moteris pasakė ir aš paėmusi savo rankinę, ištraukiau iš jos albumą. Ištiesiau jį jai ir Narcisa atsargiai paėmė turbūt vienintelį likusį daiktą apie Tomą Ridlį Hogvartse. 

-Jūs neprieštarausit, jeigu aš pasiimsiu šį albumą ir pabandysiu pasikalbėti su juo namuose? Nemanau, kad gera mintis kalbėtis su Tamsos valdovu čia. 

-Žinoma, ne,-papurčiau galvą. 

-Kai tik ką nors sužinosiu, iš karto atsiųsiu pelėdą,-Narcisa atsistojo. Ji atsisveikino su mumis ir išėjo iš užeigos, prieš tai dar kažką sušnabždėjusi Drakui į ausį, nuo ko jis nusišypsojo ir linktelėjo. 

-Manai, kad jai pavyks?-paklausiau šviesiaplaukio ir mes taip pat išėjome iš užeigos. 

-Mano mama puikiai moka įtikinėti žmones ir meluoti. Jai pavyks,-atsakė į mano klausimą. 

***

-Kaip sekėsi?

-Ar pavyko ką nors sužinoti?

Tai buvo pirmieji klausimai, kuriuos išgirdau iš savųjų draugų, vos tik man atsisėdus prie jų per vakarienę. Iš Kiauliasodžio grįžome po pietų, bet nuo to laiko dar nebuvau susitikusi su savo draugais. 

-Sekėsi gerai. Ir ne, mes nieko nesužinojome. Narcisa atsiųs pelėdą, kai ji ką nors išsiaiškins,-atsakiau. 

-Tu atidavei jai albumą?-Ronis pažiūrėjo į mane ir aš linktelėjau bei pradėjau vakarieniauti. -Ji mirties valgytoja. Ji dabar sužinos, kaip padėti sugrįžti Patys Žinote Kam!-sušuko pašnibždomis. 

-Narcisa niekada taip nepasielgtų, Roni,-Elė pažiūrėjo į jį. -O be to, nemanau, kad Tomas Ridlis būtų išdavęs jo sugrįžimo paslaptį užeigoje, kurioje buvo daug žmonių. 

-Hermiona, ar jau turi su kuo eiti į šokius?-Džinė paklausė manęs. Aš linktelėjau ir mano draugų visas dėmesys buvo sutelktas į mane. -Su kuo eisi? 

-Pamatysit per šokius,-atsakiau ir paslaptingai nusišypsojau. 

 taisyta

Prašau jūsų, nebūkit anoniminiai skaitytojai. Paspauskit žvaigždutę ir parašykit bent trumpą nuomonę. Be jūsų nuomonių nežinau ar viskas gerai su istorija, ar reikia kažką keisti ir panašiai♥

✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONEWhere stories live. Discover now