✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

2 Skyrius

Hermiona

Įžengusi į Didžiąją salę, pradėjau eiti tiesiai link Grifų Gūžtos koledžo stalo. Pirmakursių dar nesimatė, vadinasi, paskirstymo ceremonija dar neprasidėjo ir aš pačiu laiku. Priėjusi prie stalo, pamačiau šalia Ronio sėdinčią man nepažįstamą merginą. Ji privalo būti naujokė. 

-Tu Hermiona, tiesa?-į mane pažiūrėjo mergina, kai aš atsisėdau šalia Džinės. Linktelėjau ir ji mielai man nusišypsojo. -Aš Elė. Magijos ministerijos paliepimu mano tėvai ir aš turėjome atsikraustyti į Angliją. 

-Malonu susipažinti,-nusišypsojau. -Tave paskyrė į Grifų Gūžtą? - pasitikslinau. Galbūt ji tik šiaip prisėdo prie mūsų stalo, nežinodama Hogvartso tvarkos. 

-Taip. Profesorė Makgonagal manė, kad atrodysiu labai keistai prie pirmakursių, tad mano paskirstymas buvo jos kabinete,-su lyg jos žodžiais profesorė įėjo pro Didžiosios salės duris, o už jos nugaros žingsniavo pirmakursiai. Jie dairėsi po šią didelę patalpą, primindami man mano pirmuosius metus čia. Jau nuo tada Hariui padėjau gelbėti mūsų pasaulį. Po paskirstymo ceremonijos, profesorė paprašė visų dėmesio. Didžiojoje salėje įsiviešpatavo tyla. 

-Sveikinu visus su naujaisiais mokslo metais. Džiaugiuosi, kad didžioji jūsų dalis sugrįžo čia. Pirmokai, įsidėmėkite, kad griežtai draudžiama eiti į Uždraustąjį mišką. Tą patį primenu ir vyresniems. Septintokams suteikiama privilegija eiti į Kiauliasodį kiekvieną savaitgalį, bet jeigu darysite gėdą Hogvartso vardui, ši privilegija jums bus panaikinta. Po vakarienės, norėčiau matyti šių metų mokyklos seniūnus savo kabinete. O dabar, skanaus,-Makgonagal baigė kalbą ir stalai pasidengė maistu. Vakarienei pasibaigus, prefektai pirmieji išėjo iš Didžiosios salės, palydėdami pirmakursius į jų koledžų bendruosius kambarius. 

-Tu neisi su mumis?-paklausė Elė, kai jau norėjau pradėti žingsniuoti link direktorės kabineto. 

-Susitiksim su ja bendrajame kambaryje. Hermiona išrinkta seniūne,- mane aplenkė Džinė, kuri atsakė už mane į man užduotą klausimą. 

-Sveikinu,-Elė nuoširdžiai nusišypsojo. Kol kas ji atrodo miela ir draugiška mergina, bet žiūrėsim, kaip čia viskas bus toliau. 

-Ačiū, susitiksim bendrajame kambaryje,-pamojavau jiems ir nuėjau link profesorės Makgonagal kabineto. Prie chimeros, kuri saugojo įėjimą į buvusį Dumbldoro kabinetą, nekantriai stoviniavo Smirdžius. Pasakiau slaptažodį ištikimai sargybinei ir ji atsivėrė, taip atskleisdama laiptus. 

-Iš kur žinai slaptažodį?-paklausė manęs šviesiaplaukis, kai mes lipome laiptais į viršų. 

-Tai vadinama bendravimu su prefektais, - atsakiau. 

-Panele Įkyrėle, ponaiti Smirdžiau, prisėskit,-Makgonagal parodė į dvi kėdės priešais jos stalą. Kabinetas atrodė lygiai taip pat, kaip ir atrodė prieš dvejus metus. Pasikeitė tik paveikslų skaičius, kadangi dabar čia kabėjo ir Dumbldoro portretas. Ji supažindino mumis su mokyklos seniūnų taisyklėmis ir pareigomis. Lyg aš jų jau nebūčiau žinojusi.  Atrodo, kad man teks gan daug laiko praleisti bendraujant su Smirdžiumi. -Galite eiti,-profesorė šyptelėjo. Vienbalsiu atsisveikinome su Makgonagal ir išėję iš kabineto, nusileidome laiptais žemyn. Mums atsidūrus koridoriuje, chimera užsivėrė, paslėpdama laiptus. 

-Labanaktis, Įkyrėle,-Smirdžius pasuko link koridoriaus, vedančio į jo koledžo požemius.  

-Labanaktis, Smirdžiau,- tariau ir tęsiau savo kelionę link man reikiamų laiptų. 

Įėjusi į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį, krestelėjau šalia Ronio. Likusią vakaro dalį praleidome pažindami Elę. Su ja turėjau pakankamai daug bendrų pomėgių. Merginos daiktus radome kambaryje, kuriame nutariau miegoti kartu su Džine. Dėl visų įvykių praeitais metais, raudonplaukė dabar buvo mūsų metuose. 

-Turiu prisipažinti, jog galvojau, kad jūs nebūsit tokie malonūs,-Elė po ilgos tylos pradėjo kalbėti. Mes visos trys gulėjome lovose, bet dar nemiegojome. 

-Kodėl taip galvojai?-paklausė Džinė. 

-Jūs įžymūs, -atsakė Elė. -Dažniausiai įžymiems žmonėms visa ta šlovė apsuka protą ir jie nustoja bendrauti su tais, kurie yra tiesiog paprasti. 

***

Praėjo pirmoji mokslų savaitė Hogvartse ir mes visi septyni: Haris, Džinė, Ronis, aš, Nevilis, Luna ir Elė keliavome į Kiauliasodį. Pasitaikė gražus ir šiltas rugsėjo mėnesio šeštadienis. Saulė bandė atiduoti visą savo paskutinę šilumą, dangumi praplaukdavo vos vienas kitas debesis, o vėjelio nebuvo nė ženklo. 

-Galiu jums kai ką prisipažinti?-paklausė Elė, kai mes visi sėdėjome užeigoje "Trys šluotos" ir laukėme savųjų užsakymų. 

-Žinoma,-jai draugiškai nusišypsojo Luna. 

-Aš jums pamelavau dėl priežasties, kodėl aš čia. Per šią savaitę supratau, kad galiu jumis pasitikėti ir noriu jums pasakyti tiesą. Magijos ministerija nepaliepė man ir mano tėvams persikelti gyventi į Angliją. Tiesa ta, kad mano tėvus nužudė Voldemortas, nes jie nenorėjo tapti jo sekėjais. Mano teta gyvena Anglijoje, tad atvykau čia. Teta pažįstama su profesore Makgonagal ir todėl pradėjau lankyti Hogvartsą. Tokia mano tikroji istorija. 

-Užjaučiu dėl tėvų,-pažiūrėjau į Elę, suprasdama, ką reiškia prarasti tėvus. Skirtumas tik tas, kad manieji vis dar buvo gyvi, tačiau jie net nežinojo, kad aš egzistuoju. 

***

Sugrįžome į Hogvartsą gerokai po pietų ir jau buvome pakeliui į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį, kai mano ausis pasiekė pažįstamas balsas. 

-Įkyrėle!-su visais atsisukau. Prie mūsų artėjo ne kas kitas, o pats Drakas Smirdžius. 

-Ko tau čia reikia?-paklausė Ronis ir laikė savo ranką prie kišenės, kurioje buvo jo burtų lazdelė. Smirdžius ignoravo jo klausimo ir pažiūrėjo tiesiai į mane. 

-Mums susirinkimas su prefektais ir jis prasideda už penkių minučių,-pasakė, o aš nestipriai trinktelėjau sau per kaktą. Kaip aš galėjau pamiršti? 

-Aš visiškai pamiršau apie susirinkimą,-pasakiau baltaplaukiui ir pažiūrėjau į savo draugus. -Susitiksim vėliau. 

Taisyta

Antra dalis jau čia. Palikit bent kelis žodžius ką manot♥