37 skyrius

244 36 0
                                    

Hermiona

Drako ranka ilsėjosi permesta per manuosius pečius, kol aš atsirėmusi į vaikiną, skaičiau žiobarų autoriaus knygą.  Bleizas snaudė, Ronis, Haris ir Džinė šnekučiavosi tarpusavyje apie kvidičą, o Drakas ir Elė bandė sumąstyti vietas, kuriose galėjo būti paslėptas Horokrusas. Kurį laiką ir šviesiaplaukė augo pas Smirdžius. Liucijus tikrai bandė paruošti juos ateičiai ir jie turėjo žinių apie Tamsos Valdovą daugiau nei mes. 

-Esu įsitikinusi, kad tai bus tolima vieta, apie kurią niekas nežinos ir į ją bus sudėtinga patekti,-Elė atsiduso, stebėdama sąrašą daiktų, kurie buvo brangūs Voldemortui ir kurį atsiuntė Drako ir Bleizo motinos.

-Pastarieji Horokrusai buvo visur,-užverčiau knygą ir pasisukau į Draką ir Elę. - Lieka tik galvoti logiškai. Jis jo negalėjo paslėpti tose pačiose vietose, kuriose slėpė ankstesnius. Būtumėme jį radę.

-Siūlyčiau mūsų paieškas pradėti nuo kelių būstinių, kurias turėjo Patys Žinote Kas,-prakalbo pabudęs Bleizas. - Gal tik mes galvojame, kad jis paslėptas labai saugiai ir atokioje vietoje.

-Verta pabandyti,-jam pritarė Drakas.

***

-Po dviejų valandų susitinkame Skersiniame skersgatvyje, prie Vizlių parduotuvės, - sukomendavau. Drakas kelis kartus pakštelėjęs man į lūpas, kartu su Bleizu iškeliavo oru iš devinto su trim ketvirčiais perono. Taip pat ir Elė. Ji iškeliavo pas savo tetą. Pasekėme jų pavyzdžiu ir netrukus, po kelių nemalonių sekundžių,  stovėjau prie Landynės durų.

-Artūrai, vaikai grįžo!-mano ausis pasiekė Molės balsas, kai mes įžengėme į vidų. Netrukus raudonplaukė moteris pasirodė koridoriuje ir kiekvieną iš mūsų stipriai apkabino. Iš virtuvės sklido uosliai malonūs kvapai ir mano pilvas tyliai sugurgė.

-Pasidėkite daiktus ir nusileiskite vakarienei, - ponia Vizli pažiūrėjo į mus ir apsisukusi, nudrožė į virtuvę. Pasidėję daiktus, sugūžėjome visi į virtuvę, kurioje ant stalo garavo vakarienė. Pasisveikinę su Artūru Vizliu,susėdome prie stalo.

-Kada išvykstate į kelionę? - paklausė Molė, išdalindama kiekvienam stalo įrankius.

-Už poros valandų, - atsakė Džinė. - Norime nuvykti ten anksčiau nei planavome.

Po vakarienės, susirinkome daiktus, kurių gali prireikti ir juos sudėjome į tą pačią užburtą rankinę, kurią turėjau per visą Horokrusų medžioklę praeitais metais. Susitikome su dviem klastuoliais ir Ele sutartoje vietoje ir jų daiktams atsiradus mano rankinėje, su visais iškeliavau oru.

-Kur mes? - apsidairė po mišką Drakas.

-Dino miške. Einam, - atsakiau ir pradėjau judėti link reikiamos vietos. Išsitraukiau savo burtų lazdelę ir nuėmiau kerus, kurie praeitais metais saugojo mūsų stovyklavietę.

-Ji vis dar čia, - nustebęs Ronis įlindo į palapinę, kuri visus metus atstojo mums namus. Visiems sulindus į palapinę, plotą aplink ją, ir vėl apsaugojau tais pačiais kerais ir pati įlindau į palapinę, kurioje buvo prasidėję tvarkymosi darbai.

 taisyta  

✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONEOpowieści tętniące życiem. Odkryj je teraz