✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

24 Skyrius

Drakas

-Kodėl manai, kad to nenusipelniau?-paklausiau Hermionos. -Nusipelniau to už tai, kaip elgiausi su tavimi ir kitais visus praėjusius metus. Už visus savo poelgius, už viską. 

-Drakai, paklausyk manęs,-pasukau savo galvą į rudaplaukę, sėdinčią šalia manęs. -Geri žmonės kartais priima blogus sprendimus. Jie suklysta ir nuvilia kitus. Bet tai nepadaro jų blogais žmonėmis. Mes visi darome klaidas ir iš jų mokomės. Pasaulyje nėra tobulų žmonių. 

Stebėdamas rudas Hermionos akis, pasilenkiau arčiau merginos. Nekovojau su noru, kuris netikėtai užplūdo mane, pabučiuoti ją. Pasilenkiau dar arčiau Hermionos ir kai jau buvau arti savo tikslo, nuskambėjo varpas, pranešantis apie pietų pabaigą ir netrukus prasidedančią pamoką. Pasitraukiau toliau nuo šalia sėdinčios merginos. 

-Mums reikėtų eiti. Profesorei Makgonagal nepatiktų, jeigu mes vėluotume,-Hermiona atsistojo ir aš pasekiau jos pavyzdžiu. 

-Tu teisi. Nenorime būti paversti kišeniniais laikrodžiais, kuriais ji norėjo paversti Poterį ir Vizlį pirmaisiais metais,-pasakiau. Rudaplaukė nusijuokė ir mes pradėjome žingsniuoti link Transfigūracijos klasės. 

-Bleizas žino apie albumą,-pradėjau kalbėti, kai sėdėjau šalia Hermionos ir laukėme Transfigūracijos pradžios. Nenorėjau nuo jos to slėpti. -Jis rado jį ir aš turėjau jam viską papasakoti. 

-Na tikėkimės, kad Bleizas nieko niekam nepasakys,-mergina šyptelėjo, skaitydama vadovėlį. -Tai sukeltų didelių nesklandumų. 

-Nepasakys. Jis nori mums padėti. Bleizo gyvenimas nebuvo lengvas taip pat, kai Pati Žinai Kas buvo gyvas,-pasakiau ir pasukęs galvą į Hermioną, pamačiau ją stebint Vizlį. -Turėtum pasikalbėti su juo. 

-Mes aiškiai pasikalbėjome prieš pietus,-ji grąžino savo žvilgsnį į vadovėlį ir nuskambėjus varpui, į klasę įžengė profesorė Makgonagal ir pradėjo pamoką. 

Hermiona

Baigusi atlikti savuosius namų darbus, kartu su Ele ir Draku, kuris jau laukė mūsų prie Storulės portreto, ėjau link bibliotekos, kurioje turėjome pradėti savo paieškas. 

-Tai nuo ko mes pradėsime?-paklausė Elė. 

-Nuo Uždraustojo skyriaus,-atsakiau į jos klausimą. Madam Pensnė, Hogvartso bibliotekininkė, pamačiusi, jog tai aš žingsniuoju link Uždraustojo skyriaus, nieko nesakė. Po tiek metų ir po nesuskaičiuojamų apsilankymų čia, ji nebeprašė leidimo iš manęs dėl ėjimo į bibliotekos Uždraustąjį skyrių. Kas buvo keista, bet ir gerai. 

-Ko mes ieškome?-paklausė Drakas, kai aš uždariau vartelius, skiriančius Uždraustąjį skyrių nuo visos bibliotekos. 

-Tomas Ridlis vis dar būdamas mokiniu čia, skaitė knygą, kurioje buvo rašoma apie Horokrusus. Jeigu mes ją rastume, būtų labai gerai. Joje turėtų būti informacijos, kurios mes nežinome ir kuri padėtų mums paieškose. 

-Norint pasidaryti horokrusą reikia nužudyti žmogų,-po gal daugiau nei pusvalandžio pradėjo skaityti Drakas. -Niekada nesidarysiu Horokruso,- aš ir Elė priėjome prie jo. 

-Manau, kad Voldemortas būtent ir skaitė šią knygą,-sumurmėjau ir paėmiau ją iš šviesiaplaukio rankų. Praleidau informaciją, kurią žinojau iš Hario. 

-Kas nors?-paklausė manęs Elė ir aš papurčiau galvą. 

-Viskas puikiai žinoma,-atsidusau ir užverčiau knygą. -Horokrusas gali būti bet koks daiktas, kuriame būtų to žmogaus sielos dalelė. Jo paieškos būtų daug lengvesnės, jeigu Hororkrusais galėtų tapti tam tikri daiktai,- padėjau knygą į jos vietą ir mes išėjome iš Uždraustojo skyriaus. 

-Tu buvai jo pusėje. Gal jis ką nors minėjo?-paklausė Elė Drako. 

-Nežinau. Jis tikrai nekalbėjo apie tai prie manęs.

 taisyta