✍ SEPTINTIEJI METAI HOGVARTSE | DRAMIONE

38 skyrius

Hermiona

Mūsų rytas prasidėjo nuo paprastų pusryčių. Dar vakar vakare, kai palapinės valymo darbai buvo baigti, aš ir Haris nuvykome į žiobarišką Londoną apsirūpinti maisto atsargomis. Šį kartą bent jau nesame labiausiai ieškomi burtininkai ir nereikės riboti maisto. 

-Bleizai, kur yra pirmoji būstinė?-paklausė Džinė, stebėdama pasaulio žemėlapį, kurį vakar rado parduotuvėje Haris. 

-Šiaurės Anglijoje, maždaug čia. Ši arčiausiai mūsų,-tamsaus gymio vaikinas bedė pirštu į žemėlapį. -Esu ten jau kartą buvęs, todėl žinau, kaip ten patekti. 

-Gerai, ar visi pasiruošę?-paklausiau ir peržvelgiau palapinėje esančius žmones. -Turime grįžti iki tol, kol sutems. Kur Ronis?- Haris linktelėjo galva į lovų pusę. Papusryčiavęs raudonplaukis, išsliūkino iš mažos virtuvės ir spėjo dar kartą užmigti. Elė atsiduso ir nužingsniavusi prie Ronaldo, jį pažadino. Vaikinui atsibudus, visi kartu iškeliavome į pirmąją Voldemorto būstinę. 

-Kodėl niekas nesaugo įėjimo?-paklausė Elė, kai visi stebėjome įėjimą į būstinę pasislėpę už sienos. Rankoje stipriai laikiau savąją burtų lazdelę, pasiruošusi netikėtam puolimui. Aišku, jeigu toks įvyktų. 

-Nes dabar visi laisvėje esantys mirties valgytojai sėdi po mano tėvo padu,-jai atsakė Drakas. -Jis įsakinėja jiems, ką daryti. Spėju, kad jie dabar intensyviai vykdo jų mylimo Valdovo prikėlimą pagal instrukciją, kurią padavėme. Einame,-pradėjo žingsniuoti link durų. 

-Fu, voratinkliai,-sumurmėjo Ronis, kai ėjome mūsų lazdelių dėka apšviestu būstinės koridoriumi. -Gal galiu apsisukti ir palaukti jūsų lauke? Esu tikras, kad čia pilna ne tik voratinklių, bet ir pačių vorų,-nusipurtė raudonplaukis. Jis ir jo baimė vorams. Aš taip pat nemėgau šių nariuotakojų, bet rasti Horokrusą man buvo svarbiau. 

-Suauk, Ronaldai,-žvilgtelėjau į savo geriausią draugą ir tęsiau kelionę ilgu koridoriumi, ranka vis skindamasi kelią pro vorų suregztus tinklus.

-Jeigu kas nors čia ir paslėpta, tai turėtų būti tik čia,-Bleizas sustojo prie rudų, medinių durų. -Čia buvo Voldemorto kabinetas. Šioje būstinėje daugiau nėra vietų, kuriose būtų galima ką nors paslėpti,-jis atidarė duris ir mes įžengėme į Tamsos Valdovo kabinetą. Patalpoje buvo daug vėsiau nei koridoriuje ir atrodė, kad Juodoji magija tiesiog tvyro ore. Knygų lentyna stovėjo prikimšta įvairiausių knygų apie Juodąją Magiją, o ant rašomojo stalo gulėjo "Magijos žinios" laikraščio senas numeris, kuris rašė apie Dumbldoro mirtį. 

Praleidome kelias valandas ieškodami bent vieno daikto iš sąrašo arba kuris būtų panašus ir tinkamas būti Horokrusu, bet nieko neradę, grįžome į palapinę, kuri atstos mums namus kelias ateinančias savaites. Stebėjau žemėlapį, kuriame Bleizas žymėjo likusių būstinių vietas. Jos buvo išsidėsčiusios keistai per visą Europą, bet stipriai į tai nesigilinau. 

-Su kitomis būstinėmis gali kilti sunkumu, kadangi nesu jose buvęs, bet manau, kad viskas klostysis gerai,-vaikinas padėjo plunksną ant stalo ir pažvelgė į žemėlapį su sužymėtomis vietomis. 

 taisyta  

Horokruso paieškos prasideda. Būtų malonu sulaukti nuomonių ;)