Stepbrother |STYLES|

45

  Tikiu, kad jums jau pabodo mano atsiprašymai, bet vis tiek atsiprašau, kad šitaip ilgai nekeliu naujų dalių.
Dėl visko kaltinkit - MOKYKLĄ.

- Na, kaip laikosi mano princesė? - buvau įtraukta į šiltą tėčio glėbį. Taip gerai pažįstamas tėčio odekolono kvapas pasiekė mano nosį ir viduje tapo kiek lengviau. Jaučiausi nurimusi.
Tik tėčio glėbyje galiu pamiršti viską kas bloga.

- Juk žinai, tėti, kad nebesu maža mergaitė, tad liaukis vadinęs mane princese. - nestipriai pliaukštelėjau jam per petį.

- Nesvarbu kiek tau metų bebūtų - ar devyniolika ar penkiasdešimt, tu man visada išliksi mažoji mano mergytė, vienintėlė princesė. - tėtis delnu perbraukė man per plaukus ir šis gestas mane veikė raminamai.

- Viskas gerai. Tau nereikia dėl nieko jaudintis. - ištariau ir po kelių akimirkų žengiau žingsnį atgal, taip pasitraukdama nuo vyro.

Harry taip pat atsitraukė nuo savo mamos ir aš aiškiai galėjau matyti paraudusius vaikino skruostus. Bet visai netrūkus pati buvau įtraukta į jo mamos glėbį, o mano tėtis paplojo Harry per petį.

- Melisa, pasiilgau tavęs. - vis dar laikydama mane glėbyje, ištarė Rose.

- Sveika sugrįžusi. - nusišypsojau. - Viskas gerai?

- Esu sveika kaip ridikas. - moteris nusijuokė ir paleido mane. - Tad nėra ko jaudinti, nes ketinu dar ilgai gyventi.

- Ar ilgai čia mums teks stovėti?.- paniuręs Harry balsas pasiekė mano ausis. - Man žarna žarną riją, o dar ir miego trūksta. Privertėte keltis penktą valandą ryto tik tam, kad pasitikti jus. Tai galėjo padaryti viena Melisa.

- Nebūk toks niurgzlys. - Rose pavėlė vaikinui plaukus, o tas susiraukęs ėmė juos taisytis. - Galime nuvažiuotį į visą parą veikiančią kavinę ir ten pavalgyti.

- O jūs nesate pavargę? - paklausiau mums einant oro uosto išėjimo link. - Juk skrydžiai vargina.

Rose su tėčiu tik nusijuokė iš mano žodžių.

***

Gulėjau prie baseino priešais saulę ir deginausi. Mano kūną dengė tik baltos spalvos bikinas, o ant akių buvau užsidėjusi akinius. Aplinkui girdėju tik paukščių čiulbėjimą, daugiau nieko.

Tėtis buvo darbe, o Rose išėjusi apsipirkti su draugėmis. Harry nesimatė nuo pat vakar vakaro.
Rose sakė, kad jis arba pas vaikinus arba vėl kokiame vakarėlyje. Ji jau seniai jam nebesistengia aiškinti dėl jų, tad jis laisvas ir daro ką nori.

Su Harry nesikalbu nuo pat to ryto, po vakarėlio. Galima sakyti, vengiu jo.
Žinau, kad jis užgrius mane klausimais, bet aš tikrai nesiruošiu į juos atsakyti. Tai būtų tikta savižudybė.

Harry ir taip žino mano silpnybes ir tikrai visai netrokštu, kad sužinotų dar daugiau. Tą paslaptį, kurią žino tik keletas man artimų žmonių, dabar yra žinoma ir mano įbroliui, tad dabar jis turi galingą ginklą prieš mane.

Jei tik jis norėtų, galėtų sugriauti man gyvenimą.

Atsidususi užmerkiau savo akis ir stengiausi kiek atsipalaiduoti. Viskas užgriuvo vienu metu man ant pečiu ir ši našta yra gana sunki.

Staiga mano ausis pasiekė kažkieno greiti žingsniai. Vos tik spėjau nusiimti akinius nuo akių, kai buvau pakelta ant rankų ir įmesta į baseiną.
Klyksmas paliko mano lūpas, ir akimirksniu tapau visa šlapia.

Kažkas taip pat šoko į vandenį paskui mane. Išnėrusi, pradėjau kosėti ir nustebau prie baseino išvydusi visus stovinčius vaikinus. Netoli manęs iš vandens juokdamasis išnėrė Niall.

- Kokio velnio taip padarei? - pirštais braukdamasi nuo veido prilipusius plaukus, piktai paklausiau.

- Nenorėjom, kad perkaistum saulėje, Mel. - nusijuokė Zayn. - Tad mes rūpindamiesi tavo sveikata, nusprendėme tave atgaivinti.

Susiraukusi nuplaukiau  baseino laiptelių link ir išlipau iš vandens. Akimirkniu pasigirdo švilpimai ir aš sukryžiavusi rankas ant krūtinės, atsidusau.

- Gražus kūnas, Melisa! - sušuko Liam.

Pavarčiusi akis, patraukiau prie gulto, ant kurio gulėjo mabo rankšluostis. Pačiupusi jį, apsivyniojau aplink kūną ir atsisukau į vaikinus.

- Ką jūs čia veikiate?

- Atvažiavome pasiimti tavęs. - atsakė Niall vis dar plaukiodamas baseine. - Ruoškis. Važiuosime stovyklauti.

- Ir nepriimame atsakymo - ne. - Harry žalios akys paslaptingai suspindo.

Ką sugalvojai, vaikine?