Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Melisos pov*
Po savimi jaučiau minkštus patalus, o ant savęs šiltą antklodę.
Bet juk užsnūdau Harry rankose. Ligoninėje.
It įgelta atsisėdau lovoje ir apsidairiau. Melsvos spalvos sienos bei erdvus kambarys man buvo nepažįstamas. Plati lova kurioje sėdėjau tarp baltų patalų, keli baldai, priminė viešbučio kambarį.
Po galais! Kaip aš čia atsidūriau?!
Nuleidusi basas kojas ant minkšto kilimo, atsistojau. Pala... basos kojos!?
- Kas per...- pažvelgiau į save vilkinčia tik baltus vyriškus marškinius.
Apsidairiusi po kambarį, kairėje pusėje pastebėjau dar vienas rudas duris. Tikėdamasi, kad tai vonios kambarys, nužingsniavau jų link. Atidariusi jas, susiraukiau.
Tai nei velnio nebuvo vonios kambarys. O trumpas koridorius. Jų gale stūksojo dar vienos durys.
Kiek dvėjodama, sukryžiavau nuogas rankas sau ant krūtinės ir žengiau keleta žingsnių koridoriumi. Jaučiausi nejaukiai šitaip apsinuoginusi ir klajodama šioje patalpoje.
Nulenkusi rankeną, atvėriau duris ir man prieš akis atsivėrė erdvi svetainė. Prie lango stovėjo Harry tik su rankšluosčiu apjuostu aplink jo klubus.
Akimirką netekau kvapo. Skruostai paraudo, nors taip neturėtu būti.
Saulė kas akimirka leidosi ir auksiniai saulės spinduliai nuauksino Harry odą taip, kad ši atrodė ir brondzinė. Garbanoti, po maudynių, plaukai buvo vis dar drėgni, o delnai buvo kietai suspausti į kumščius.
Jis atrodė be galo gražus. Tarsi nukaltas žymiausio skulptoriaus rankų.
Svetainė buvo apstatyta tamsios spalvos baldais. Odinė sofa bei keli foteliai, staliukas ir ant sienos kabantis plačiaekranis televizorius - kiek per gerai paprastam viešbučiui.
- Harry...? - nedrįsdama žengti daugiau nei žingsnio, stovėjau tarpduryje ir žvelgiau į vaikiną.
Jis lėtai atsisuko ir nors mus skyrė didelis atstumas, bet žalių akių žvilgsnis privertė mane suvirpėti visu kūnu.
- Maniau vis dar miegi. - kimus Harry balsas pasiekė mano ausis. - Nenorėjau tavęs žadinti.
- Kaip aš čia atsidūriau?
- Tavo tėvas liepė man vykti pailsėti. Ir jam šiaip ne taip pavyko mane įkalbėti. Bet tu miegojai man ant kelių, tad teko sutikti su tavo tėčiu.
- Tu mane perrengei? - sučiaupiau lūpas.
- Nesijaudink, Melisa, neliečiau tavęs intymiai, jei dėl to nuogastauji. Ir nemiegojau kartu su tavimi. Tam tiko ir sofa.
Nemanau, kad odinė sofa patogi miegui.
- Kaip Rose?
Garbaniaus veidu nuslinko juodas šėšelis, lūpos kietai susičiaupė.
- Jos būklė stabili. Operacija pavyko be jokių komplikacijų, bet daktarai nori ją dar palaikyti ligoninėje, nes nori įsitikinti, kad donoro inkstas tiks.
- Džiaugiuosi dėl to. - šyptelėjau ir apsižvalgiau po svetainę. - Kur vonios kambarys?
Harry nykščiu parodė į kairę pusę ir tik dabar pastebėjau dar vienas duris.
Basomis kojomis perėjau per šaltas raudonmedžio grindis, vos per metrą nuo vaikino. Kai staiga buvau sučiupta stiprių rankų ir sustabdyta.
- Nebėk nuo manęs, Melisa, bes vis tiek būsi sučiupta. - šiltas garbaniaus kvėpavimas atsimusė man į veidą.
- Aš niekur nebėgu, Harry, tik noriu nusiprausti. - taip arti vaikino jaučiausi nejaukiai.
Vis dar bijojau jo po ano insidento. Vaikinas stūksojo toks stiprus, tvirtas ir pusnuogis.
- Tu virpi. - žalios Harry akys žvelgė į manąsias. - Ir bijai.
Šiltos rankos apsivijo mano liemenį ir priglaudė dar arčiau savęs
