Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Grįžusi į namus, patraukiau savo kambario link.
Mano nuotaika iš karto pagerėjo, nes palikau Harry prie pusryčių stalo susijaudinusį ir trokštantį malonumo.
Niekada negalėjau pakęsti vaikinų kurie mano, kad merginos yra už juos prastesnės.
O Harry būtent toks.
Įžengusi į savo kambarį, nuo rašomojo stalo pasiėmiau juodą ASUS kompiuterį. Atsiguliau į tvarkingai paklotą lovą, ant kelių pasidėjau kompiuterį.
Įsijungusi kompiuterį, nedvejodama įėjau į Facebook, nes jau ilgo laiko tarpą ten nesilankiau.
Iš karto prieš akis išdygo girto Louis nuotrauką. Iš abiejų jo pusių, į jį trynėsi dvi blondinės su tona makiažo amt savo veido ir trumpomis neoninėmis suknelėmis. Jos atrodė, kad yra pagamintos iš dirbtinos odos, nes labai aptempė merginų kūnus.
Pavarčiusi akis, įsijungiau žinutes ir nudžiugau pamačiusi vieną nuo Louis.
«Louis»Kokioi subinėj tu laikai savo suknistą telefoną!?
Vaikinas buvo prisijungęs, tad nusprendžiau atrašyti.
«Aš» Jis vis dar guli lagamine, kvailį. (Tikriausiai lagamine).
«Louis» Aš tau palikau kone šimtą skambučių ir žinučių! Maniau, kad žuvai nukritus lėktuvui.
«Aš» Awwwww. Tu jaudiniesi dėl manęs, Tommo.
«Louis» Kaip tau ten?
«Aš»Yra šiokių tokių nesklandumų, bet greitai jų nebeliks. Tiesa sakant, Rose ir mano tėvas gyvena sukruštuose rūmuose! Jie turi milžinišką baseiną, sodą ir dar bala žino ką. Net yra suknisti tarnai!!
«Louis» Mano princesė pagaliau gyvena rūmuose! .
«Aš» Labai šmaikštu.
«Louis» Tai apie kokius nesklandumus kalbi, Mel?
«Aš» Prisimeni, kad pasakojau, kad Rose turi sūnų?
«Louis» Taip. Mano atmintis juk geležinė.
«Aš» Jis nėra mažas, mielas beniukas žaidžiantis mašinėlėmis. Harry atrodo kaip dvidešimt dviejų metų vaikinas. Ir jau spėjau pažinti jo nešvankią pusę. Nors nesi tikra dėl jo amžiaus.
«Louis» NEJAUGI, MEL, TU PASIDULKINAI SU SAVO ĮBROLIU?!!
«Aš» Ne, kvailį. Tiesiog jis lietė mane prispaudęs prie sienos, ir prieš dešimt minučių prie pusryčių stalo.
«Louis» Na, tu ir greita, mergyt.
Dar pusvalandį pasirašinėjome, ir aš atsisveikinusi, atsijungiau iš Facebook.
Išjungiau kompiuteri ir padėjau ant rašomojo stalo.
Atsegusi savo lagaminą, iš mažos kišenėlės išsitraukiau telefoną ir visiškai nenustebau pamačiusi begales nuo Louis gautų žinučių ir skambučių.
Su tuo vaikinu mes esame pažįstami nuo vaikystės, tad aš juo gali šimtu procentų pasitikėti.
Su Louis praradau savo nekaltybę ir aš visiškai to nesigailiu. Jis su manimi tą naktį buvo labai švelnus, atsargus, ir nors mes buvome girti Logam namuose vykstančiame vakarėlyje.
Kitą rytą pabudę, nusprendėme pamiršti apie tai kas nutiko ir tiesiog gyventi toliau.
Louis man padėjo, kai man būdavo sunku. Jis manimi rūpinosi labiau negu mano suknista motina, kuri nešiojo mane savyje devynis mėnesius!
Mes su Louis esame geriausi draugai, ir mums visiškai nesvarbu ką apie mus mano kiti. Mes turime daug panašumų, pomėgių.
Aš galiu jam išsipasakoti ir net išsiverkti.
Bet maža tikimybė, kad verksiu.
Buvo keli kartai, kai man prireikė Louis pečio išsiverkti. Manau visos merginos verktų, jeigu užtiktų savo vaikiną lovoje su kita. Ir dar jo namuose.
Man tada buvo penkiolika, o jam septyniolika. Tada buvau tiesiog kvaila ir patikli mergaitė, kuriai reikėjo švelnumo.
O Jonathan tuo pasinaudojo ir suviliojo mane.
Iš dalies džiaugiuosi, kad užtikau jį su didžiausia mokyklos kale, nes man tai padėjo pamatyti tikrąjį Jonathan veidą.
Todėl užsisklendžiau savyje ir tapau šalta kale. Nors viduje ir kentėjau, bet iššorėje to neparodžiau.
Žinoma, Louis su Logan gerai aptalžė jį, bet aš sau daviau pažada.
