Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Esu savo namuose ir vaikštau kur noriu. - nusijuokė Harry ir aš galėjau užuosti nuo jo sklindantį alkoholio kvapą.
- Harry, ar tu gėrei? - paklausiau.
- Koks skirtumas, geriau ar ne? - žengė į kambarį ir uždarė už savęs duris.
- Vidury baltos dienos gert nėra jau taip gerai. - pavarčiau akis. - Bet iš tiesų - koks skirtumas? Tu esi tik kvaila rakštis subinėj.
- Man nepatinka, kad kažkoks kvailys gyvens šiuos namuose. - Harry suraukė savo antakius.
- Vienintelis kvailys čia - esi tu.
- Manau tau reikėtų pamokos.
- Ir kokios gi? -nusijuokiau.
- Turi išmokti manęs bijoti. - Harry žengė kelis žingsnius link manęs.
- Bijoti? Tavęs? - prunkštelėjau. - Kaip įmanoma jausti baimę tam, kurio veidas tarsi subinė?
Staiga Harry žengęs plačius kelis žingsnius prisiartino prie mano lovos. Nusišypsojusi pažvelgiau į susiraukusį vaikino veidą .
- Tu tikrai manęs nebijai? - jo duslus balsas pasiekė mano ausis.
- Visiškai. - atsakiau.
Man to visiškai nesitikėjus, buvau parversta ant lovos, o Harry kūnas atsidūrė ant manęs. Jau ketinau trenkti jam į veidą, bet mano rankos buvo sučiuptos didelių delnų ir prispaustos šalai mano galvos.
- O dabar? - pasilenkęs sukuždėjo man į ausį.
- Ne. - pažvelgiau į žalias Harry akis.
Vaikinas savo putliomis lūpomis lėtai perbraukė man per kaklo linkį priversdamas per mano kūną perbėgti šiurpuliukus. Nurijusi seiles, pasimuisčiau, bet Harry nuo tokio mano gesto, tik tvirčiau suspaudė man riešus.
- Dabar? - tyliai sukuždėjo man į ausį ir netikėtai krimstelėjo ausies spenelį. ( a.ž. Wtf? xDddd)
