Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Harry pov*
Mano liečiama Melisa visa virpėjo ir tai man sukėlė šypseną. Žinau, kad ji nėra abejinga mano prisilietimams ir tai šioks toks koziris prieš ją.
Pasirodo tobuloji Mel turi trūkumų savo kūną apgaubtame kiaute. Tie šarvai nėra tokie stiprūs ir neįveikiami, kaip galvojau iš pradžių.
Pirštais lėtai nuslydęs merginai prie kairės krūties, pajaučiau kaip greitai plaka jos širdis. Melisos kvėpavimas buvo tankus ir greitas. Akys patamsėjusios, o lūpos šiek tiek pravertos.
Tik ir laukiančios, kada į jas įsisiurbsiu.
Pasilenkęs prie Melisos kaklo, lėtai lūpomis prigludau prie jo ir palengva ėmiau jį bučiuoti. Mergina trukčiojančiai įkvėpė, o jos kūnas visas įsitempė. Leisdamasis vis žemiau, savomis lūpomis užčiuopiau gyslelę kuri nepaliaujamai tvinkčioji. Liežuviu lėtai perbraukiau per ją ir Melisa tyliai aiktelėjo.
- Pasitrauk nuo manęs. - dusliai ištarė ji.
- Neketinu, mažyte. - toliau bučiavau jos kaklą vis leisdamasis žemyn juo.
- Tu... - Melisa truktelėjo savo rankas, bet aš stipriau suspaudžiau jai riešus. - Neturi jokios teisės.
- Tu priklausai man - sukuždėjau.
- Nuo kada? - sunkiai ištarė Melisa, nes nestipriai dantimus sukandau jos kaklą, o po to ėmiai čiulpti jį.
- Kai vakar dulkinau tave.
Zayn pov*
Melisa negalėjo permiegoti su Harry. Tiesiog negalėjo.
Ji nėra tokia mergina, kaip tos, kurias Harry dulkina. Ji turi savigarbos ir tikrai nesugultu su savo įbroliu. Su įbroliu!
Kai Harry šį rytą nusileido į apačia ir su pasipūtėlio veidu ėmė pasakoti, kad išdulkino Melisą, mano kūną užvaldė besąlygiškas pyktis. Vos tvardžiausi nepašokęs ant kojų ir jam netrenkęs. Harry buvo toks pasipūtusiai patenkintas, tarsi būtų laimėjęs Oskarą.
Tad vietoj to, kad užvoščiau jam, vos tvardydamasis pabaigiau valgyti pusryčius ir palikau Harry tėvų namus.
Manyje kilo keistas noras saugoti Melisą nuo to šunsnukio Harry ir aš to jausmo negaliu paaiškinti. Tai tarsi broliškas instinktas. Nenoriu, kad ši mergina liktų skaudama širdimi bei įskaudinta, nes jau pakankamai prisižiūrėjau į Harry paliktas merginas. Jos vis nyko iš vidaus ir iš išorės. Ir niekas joms negalėjo padėti.
Nes jos visis besąlygiškai mylėjo Harry, bet jis to joms nejaučia. Jis iš viso nieko nejaučia. Tarsi būtų šaltas akmuo gulintis ant kelio.
Aš neleisiu Harry įskaudinti Melisos kaip pasielgė su kitomis merginomis. Šį kartą nesėdėsiu rankų sudėjęs ir nežiūrėsiu, kaip ji kankinasi ir nyksta akyse.
Aš tai pažadu.
Melisos pov*
- Kodėl tu nesusirandi kažko kito, ką galėtum dulkinti dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę? - kietai sukandusi dantis sušnypščiau.
- Nes noriu būten tavęs, Melisa. - staiga laisvoji Harry ranka, kuris nelaikė mano abiejų riešų, lėtai palindo po plonyčiu chalatu ir suspaudė tik liemenėlės dengiamą kairiąją krūti. - Tu puikiai tinki mano rankai, mažyte.
- Neliesk manęs. - dusliai ištariau.
Harry lūpos atsitraukė nuo mano kaklo ir po akimirkos prigludo prie manųjų. Ėmiau muistytis ir sukioti galvą į šonus, bet Harry stipriai suspaudė mano krūtį ir aš garsiai aiktelėjau. Pasinaudodamas tuo, vaikino liežuvis įslinko man į burną ir ėmė žaisti su manuoju.
Mano priešinimasis buvo visiškai neveiksmingas. Harry stipriai laikė mane savo rankose ir nekėtino paleisti.
