Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mašinai sustojus prie mokyklos pastato, net neatsisveikindama su mama, išlipau iš jos.
Atsidususi, nužingsniavau pilkomis plytelėmis grįstu taku pastato link.
Dar buvo likusios kelios minutės iki pirmos pamokos pradžios, tad galėjau parūkyti.
Atsirėmusi į mokyklos mėlyną sieną, iš kuprinės išsitraukiau cigaretę su degtukais, ir užsidegusi ją, degtukus grąžinau iš kur paėmiau.
Lėtai įtraukusi nikotino į savo plaučius, atlošiau galvą ir išpūčiau pilkus dūmus.
Žinojau, kad mokyklos teritorijoje rūkyti ar vartoti kvaišalus yra uždraustą, bet man į tai nusispjaut. Mokytojams ir direktoriui jau įgrysi iki gyvo kaulo mane drausminti, tad jie dabar tiesiog nekreipia dėmesio.
Baigusi rūkyti, ant žemės numečiau cigaretės nuorūką ir sutryniau aukštakulniu bateliu.
Užlupusi laipteliais, atidariau mokyklos duris ir įžengiau į mokyklą. Koridoriuje buvo vos keletas mokinių, bet visų jų žvilgsniai susmigę į mane.
Pavarčiusi akis nužingsniavau ilgu koridoriumi iki laiptų ir jais užlipusi į antrą aukštą, pasukau už kampo.
Vos man atidarius anglų kabineto durus, suskambėjo skambėjo skambutis skelbdamas pirmos pamokos pradžią.
- Pirmą kartą neveluoji, panele Stone. - pro savo storų akinių viršų pažvelgė į mane iš už stalo sėdinti apkūni mokytoja.
- Koks skirtumas. - pavarčiau akis ir perėjusi per klasę, klestelėjau ant kėdės paskutiniame suole.
Mokytojai pradėjus vesti nuobodžią pamoką, iš kuprinės išsitraukiau savo telefoną ir ausines, pasileidau muziką.
Padėjusi galvą ant suolo užmerkiau akis ir laukiau kol ši nuobodi pamoka praeitų greičiau.
*********
Pagaliau tos įkyrios pamokos baigėsi. Rytoj tik reikės atsiimti dvyliktos klasės baigimo atestatą ir viskas.
Kita penktadienį skrendu pas tėtį į Londoną kuriame jis ir gyvena su Rose ir jos sūnumi jau penkerius metus.
Mano mama ir tėtis išsiskyrė per mano keturioliktąjį gimtadienį. Jie rimtai susikvirčijo ir pasakė viens kitam šlykščių dalykų.
Tad ir jie išsiskyrė, nes tėtis tvirtino, kad negali gyventi su tokia moterimi, kuriai tik pinigai ir drabužiai galvoj.
Per vieną komandiruotę, tėtis susipažino su Rose gana keistomis aplinkybėmis. Ji vedžiojo savo šunį parke, kai tasai kažkokiu būdų išsinėrė iš pavadėlio. Tėtis tuo metu ten buvo ir padėjo Rose sugauti šunį.
Jam net teko įkristi į fontaną.
Staiga pajaučiau, kaip kažkieno stiprios rankos apsiveją mane iš nugaros. Minkštos vaikino lūpos švelniai prigludo man prie kaklo, priversdamos suvirpėti iš jaudulio.
- Labas, mažute. - į ausį sumurkė Louis.
- Aš tau jau sakiau, kad nustotum mane taip vadinti, pusgalvi. - išsivadavusi iš vaikino glėbio, veidu atsisukau į rudaplaukį.
- Tu visą šią suknistą dieną slėpeisi nuo manęs. - suzyzė Louis. - O aš tavęs jau spėjau labai pasiilgti.
- Mokykloje pilną kekšių kurios trokštą tavo Tomlinson savo viduje. - pavarčiau akis.
- Bet aš noriu tik tavęs, Mel. - toliau zyzė Louis.
- Juk tu puikiai žinai, kad su draugais nesigulu į lovą. - rimtai ištariau. - O aš savo taisyklių nelaužau, Louis.
- Vis tiek buvo vertą pamėginti. - nusijuokė vaikinas ir atkiši man pakelį cigarečių. - Nori?
- Prieš kelias minutEs rūkiau. - atsakiau. - Ir po galais, kur ta vėnuolė dingo? Man jau užkniso laukti.
- Kalbi apie savo mama? - puikiai žinodamas į savo klausimą atsakymą, paklausė Louis.
- O apie ką gi daugiau, šikniau? - kilstelėjau antakį. - Juk puikiai žinai, kad apie ją kalbu.
- Bet tavo mama yra karšta. - sukikeno Louis. - Ji nepanaši į vėnuolę.
- Ji bjauri, sena susiraukšlėjusi ragana vėnuolė. - ištariau.
- Jeigu nori, galiu parvežti tave namo. - pažvelgė į mane Louis.
