Stepbrother |STYLES|

28

Įsėdę į Zayn automobilį vis dar juokėmės. Mano nuotaika šiek tiek pakilo, bet ne tiek, kad įstengčiau užmiršti tą košmarą kurį man teko patirti.

- Aš vis dar negaliu patikėti, kad tu tai padarei. - užvesdamas automobilį, vis dar juokėsi juodaplaukis.

- Ne pirmas kartas, kai jis gauna tokį bučinį. - užsisegiau saugos diržą.

- Dar keli toki kartai ir didysis Styles liks nevaisingas. - Zayn pažvelgė į mane, o jo lūpose žaidė šypsenėlė. - O tada nebus kam pratęsti jo giminės.

- Bus mažiau tokių šunsnukių kaip Harry. Tikriausiai išprotėčiau, jeigu atsirastų dar vienas toks subingalvis kaip jis. Tada jau tikrai nesusitvardyčiau ir uždusinčiau naktį su pagalvę.

- Tiesą sakant yra. - atsakė Zayn ir aš nustebusi atsisukau į jį.

- Ką tu turi omenyje?

- Nieko svarbaus. - atrodė juodaplaukis nenori tęsti to ką pradėjo.

Ar gali būti, kad Harry tu brolį kuris elgiasi taip pat bjauriai kaip jis? Bet to negali visiškai būti, nes tėtis man apie tai užsimintu bent žodžiu.

O jis aiškiai man pasakė, kad Rose turi vieną sūnų, kuris gyvena vis dar su ja. Nors ir nepasakė, kad jis beveik mano bendraamžis, bet tokio dalyko, kad Harry turi brolį, nuo manęs nenuslėptų.

Bet ar man turėjo tai sakyti,jeigu tai būtu tiesa? Juk esu tik savo tėčio, kuris myli Rose, dukra.

- Kur važiuojame? - automobiliui riedant keliu vedančiu iš miesto, pasiteiravau.

- Į vieną nuostabią vietą, kurią stengiuosi dažnai lankyti. - Zayn veidas akimirksniu tapo giedresnis. - Tau tikrai turėtu ten patikti. O jeigu ne, vis tiek turėsime ten likti bent jau keletui valandų. Buvau ten prieš mėnesį ir man nesinori apleisti jos bei jų.

- Apie ką tu tiksliai kalbi, Zayn?

- Greitai išvysi tai savo akimis. Turėk kantrybės.

- Nekenčiu nežinios. - nusukau savo akis į priekinį stiklą.

- Teks pakentėti. Tikiuosi, kad tau ten patiks.

- Nepasižymiu kantrybe, Zayn.

- Žinau. - vaikinas keliom akimirkom atsisuko į mane ir nusišypsojo. - Todėl man ir patinka tave erzinti.

Harry pov*

Susiraukęs nužingsniavau į virtuvę ir atsisėdau ant kėdės. Joje dar buvo Liam su Louis kurie garsiai apkalbinėjo vakar vykusias futbolo rungtynes. Bet vos man atsisėdus, nutilo, o jų akyse galėjau įžiūrėti pašaipą.

- Nejaugi vėl gavai nuo Mel į kiaušus? - suprunkštė Louis.

- Užsičiaupk. - suurzgiau vos tvardydamasis jam netrenkti. Esu įsiutęd ir trokštu kažkam gerai užvožti. O Melisa mane užmuštų patį, jei kas nutiktu jos geriausiam draugui. Bet tiesą sakant ar man tai rūpi? - Geriau išmokintum ją gražaus elgesio, nes vieną dieną tikrai pamiršiu, kad ji yra mergina ir nedvėjodamas trenksiu. O tada juoksiuos aš.

- Jeigu tu ją bent pirštu paliesi, aš tave užmušiu, Styles. - Louis veidas akimirksniu persimainė. Jo žandikaulis įsitempė, o kumščiai kietai susispaudė jam prie šonų. - Aš tave perspėjau aną vakarą ir neketinu kartoti antrą kartą. Jeigu ji išlies bent vieną ašarą dėl tavęs, nė kiek nedvėjodamas užmušiu. Ir manęs net pats velnias nesulaikys.

- Niekas man negrąsina, Tomlinson. - atsistojęs nuo kėdės, žengiau keletą žingsnių vaikino link. Vis dar skaudėjo tarpkojį nuo Mel "bučinio" , bet stengiausi nesiraukyti. Nesuteiksiu jiems tokio malonumo. Pamatyti Styles raukantis iš skausmo. Niekada.  - Darau ką noriu ir neklausau niekieno tuščių grąsinimų. Visada pasiekiu tai ko noriu, ir jeigu tu man stosi skersai kelio - pašalinsiu. Nežinai apie mane nieko, todėl ir esi toks drąsus. - mūsų akys su neapykanta žvelgė vienas į kitą. - Bet paklausk bet kurio iš vaikinų ir jie pasakys į ką yra įsivėle. Ar ne, Liam?

- Tu negausi Melisos. - suurzgė Louis ir atrodė, kad bet kurią akimirką jis ketiną man smogti. O aš to ir laukiau. Norėjau išlieti savo pykti. - Tik per mano lavoną.

- Gerai, jau gana. - įsiterpė Liam ir atsistojo tarp manęs ir Louis.

- Visada gaunu tai ko noriu. Melisa ne išeitis. - ir apsisukęs ant bato kulno, išėjau iš virtuvės.

Melisa neabejotinai priklausys man. Net jeigu ir reikės pašalinti konkurentus.