Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Melisos pov*
Išaušo rytas, o su juo - prasidėjo nauja diena. Už lango buvo niūru. Lietus lijo tarsi iš kibiro, o pilki debesys ir lauke tvyrantis rūkas darė nuotaiką dar slogesnę.
Sėdėjau tarp baltų patalų savo lovoje, nugara atsirėmusi į lovos atlošą ir mąsčiu apie vakar naktį. Galva beprotiškai tvinksėjo, o burnoje buvo tasi dykumoje.
Vis dar jaučiu Harry prisilietimus ant savo kūno ir tai verčia mane dar labiau šlykštėtis savimi. Buvau tokia kvaila, kad galiausiai prisižaidžiau.
Ir permiegojau su savo įbroliu.
Jeigu Harry būtų buvęs paprastas vaikinas, toks kaip Zayn ar Niall, tad man tai nieko nereikštu. Bet jis toks nėra ir niekada nebus. Harry mano įbrolis ir toks liks visada.
Nežinau kiek dabar yra valandų, bet neišeinu iš savo kambario. Tiesiog nenoriu matyti šiandien nieko. O ypač Harry.
Net neabėjoju, kad triumfas atsispindės jo pasipūtusiam veide, kai jis pasakos visiems apie vakar naktį.
O aš tuo nė kiek neabėjoju.
Staiga pasigirdo beldimas į mano kambario duris. Sunkiai atsidususi, ranka persibraukiau per savo susivėlusius nuo miego ir vakar maudyniu baseine, drėgnus plaukus.
- Man nesvarbu, Mel, jeigu tu būsi ir nuoga, aš įeinu. - už durų pasigirdo kimus Louis balsas ir durys atsivėrė.
Į kambarį įžengė susivėlusiais plaukais, paraudusiomis akimis , mano geriausias draugas, ir už savęs uždarė mano kambrio duris. Priėjęs prie manęs, atsisėdo ant lovos šalia manęs, ir padėjo savo galvą man ant peties.
Pakėlusi ranką, pirštais perbraukiai vaikinui per susivėlusius plaukus, ir jis atsiduso.
- Nori pasipasakoti, kas nutiko vakar? - paklausė Louis.
- Aš permiegojau su Harry. - ištariau. - Su savo įbroliu.
- Žinau tai. - tyliai sukikeno vaikinas. - Puikiai jus girdėjau. Ir dar Harry prieš pusvalandį nusileidęs į apačią, visiems tai išklojo.
- Šunsnukis. - sušnypčiau.
- Zayn nebuvo tokia naujiena patenkintas. - mano nuostabai kalbėjo Louis. - Atrodė, kad jis tiesiog žvilgsniu užmuš Harry už jo pasakytus žodžius. Ir mažai trūko, kad jie vienas kitam nepultų kabintis į gerkles. Harry viską išklojo iki pačių smulkmenų.
- Aš jį užmušiu. - išlipusi iš lovos, apsižvalgiau po kambarį. - Kur jis?
- Kai paskutinį kartą jį mačiau, sėdėjo su Liam svetainėje.
Pagriebusi nuo kėdės atkaltės savo chalatą, apsivilkau jį ir basomis kojomis išėjau iš kambario. Už savęs girdėjau sunkius Louis žingsnius, bet neatsigręžiau ir ėjau toliau.
Nusileidusi laiptais žemyn, pasukau svetainės link. Manyje kunkuliavo pyktis, ir jis tuojau pat išsiverš. Aš tuo net neabėjoju.
- Tu, šunsnuki! - įėjusi į svėtainę, piktai suurzgiau.
- Nejaugi tokia nepatenkinta po vakar nakties? - Harry nusijuokė atsistodamas nuo sofos. - O atrodė iš tavo garsių aimanų, kad negalėjai atplėšti rankų ir lūpų nuo manęs. Tu nenorėjai sustoti, kaip ir aš.
- Nesipūsk. - žengiau vaikino link, prie šonų kietai spausdama kumščius. - Juk žinojai, kad buvau apgirtusi ir nesuvokiau ką darau. Tu įsivertei mane į lovą, taip pasinaudodamas manimi.
- Jeigu ne aš, tu jau būtum permiegojusi su Zayn. - Harry veidą papuošė man ligi šiol nematyta šypsenėlė.
- Geriau Zayn, nei tu. - sustojusi priešais garbanių, turėjau šiek tiek pakelti galvą, kad žiūrėčiau jam į akis. - Tu esi tik mano įbrolis, daigiau nieko.
- Jeigu nebūčiu tavo įbrolis, tai dabar nebūtum tokia pikta katytė, kaip dabar.
Kietai sukandusi savo dantis, suspaudžiau kairį kumštį ir trenkiau Harry į skruostą. Vaikinas žengė žingsnį atatūpstas ir pykčio pilnos žalios akys pažvelgė į mane.
