Mano nuostabai, Harry atlošė savo garbanotą galvą ir ėmė garsusi juoktis. Visa svetainė prisipildė garsiu, kimiu juoku ir tai mane dar labiau sunervino.
Niekas daugiau nesijuoks iš manęs. Niekas.
- Dabar jam šakes. - sau už nugaros išgirdau tyliai sumurmant Louis ir tą akimirką aš ėmiau veikti.
Staigiu judesiu spyriau Harry į tarpukojį ir iš jo lūpų išėjo keistas garsas. Vos vaikinui palinkus į priekį ir užsiėmus savo pasididžiavimą, čiupau už jo šokoladinių garbanų ir stipriai patempiau žemyn. Harry aiškisi to nesitikėdamas suklupo ir tą pačią akimirką iš kelienio trenkisu jam į smakrą ir vaikinas krito aukštielninkas.
Tikėjausi, kad bus sunkiau. Bet pasirodo Harry yra ne toks stiprus kokiu save laiko.
Girdėjau tyliai kikenantį Liam ir Louis. Bet nekreipiau į juos per daug dėmesio, nes jaučiausi gan įsiutusi.
- Argi mažasis Styles nebegali atsistoti? - su pašaipa pažvelgiau į priešais mane gulintį garbanotus plaukus turintį vaikiną.
- Kalė. - spjaute išspjovė Harry.
- Koks tu vis dėl to apgailėtinas. - lėtsi papurčiau savo galvą. - Kaip ir lovoje. Nenuostabu, kad nesugebėjai įaudrinti manęs tiek, kad pasiekčiau viršūnę. Juk su tokiu mažu daikčiuku tarp kojų ir liesu it pagalys kūnų nieko nepadarysi.
Po šių mano žodžių, juokas kambaryje sustiprėjo ir mano veide atsirado pasitenkinimo šypsenėlė. Bet neilgam ji išliko mano veide, vos Harry staiga pakilus nuo svetainės grindų.
Jis buvo šiek tiek aukštesnis už mane, tad jam tai teikė šiokį tokį pranašumą.- Užsičiapu kale, kol nepadariau to, ko paskui pasigailėčiau. - pro kietai sukąstus dantis suurzgė Harry.
- Ir ką gi tu man padarysi? - tyliai nusijuokiau. - Jeigu nemoki gerai išdulkinti merginos.
Man nespėjus atsitraukti, Harry persimetė mane per petį ir prasibrovęs pro kikenantį Louis, užlipo laiptais į antrą aukštą. Ėmiau muistytis, bet vaikinas dar tvirčiau mane suspaudė, kad pagalvojau visus kaulus sulaužysias.
Netrukus priėjąs savo miegamajį, įžengė į jį ir uždaręs bei užrakinęs duris, skaudžiai numetė mane ant lovos. Nugarą pervėrė šioks toks nemalonus skausmas. Bandžiau pakilti nuo lovos, bet Harry apžergė mano klubus ir atsisėdo tarp jų. Ketinau jam gerai užvošti, bet jis tą pačią akimirką, viena ranka sučiupo mano riešus, o kitą uždėjo man ant kaklo.
- Sakei, kad negaliu gerai išdulkinti merginos. - pasilenkės man prie ausies ir vos savomis lūpomis ją liesdamas, sukuždėjo Harry. - Tad leiskime tau įrodyti, kad klysti.
- Paleisk mane, kvaily. - muisčiausi stengdamasi ištrūkti, bet vaikinas dar tvirčiau suėmė mano riešus ir aš nė kiek neabėjojau, kad liks mėlynės.
- Tikrai ne. - toliau šnybždėjo Harry, o jo laisvoji ranka ėmė lėtai leistis žemyn mano kaklu. - Aš noriu pasimėgauti tavimi. Ir tai darysiu tol, kol visiškai pasisotinsiu.
YOU ARE READING
Stepbrother |STYLES|
FanfictionNiekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man. Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...