Stepbrother |STYLES|

25

Man daug kas sako, kad visose savo istorijose, mano vienas iš pagrindinių veikėjų yra traumuotas, ar vaikystėje patyrės kažką baisaus. Tad štai, dar vieną keistą dalį dovanoju jums.

Laukiu jūsų nuomonių, sakykit viską kas blogai, atvirai.

Buvau prispausta, suvaržyta. Negalėjau ištrūkti iš sriprių Harry rankų. Jo sunkus, raumeningas kūnas buvo pakibęs virš manojo, o rankos spaudė mano riešus vis labiau prie lovos.

Jaučiau mano kūną užvaldant paniką ir stengiausi nurimti. Bet tai man ne įtin sekėsi.

Kodėl dabar? Kodėl su juo?

Mano kvėpavimas tapo trukčiojantis, o akys apsiblausė. Harry tikriausiai pagalvojo, kad tai nuo aistros, nes jo lūpos vis slinko mano kaklu žemyn. Bandžiau išlaisvinti riešus, bet vaikinas jų nepaleido.

Ne... Šitai negali vėl pasikartoti. Tik ne po šitiek prabėgusių metų.

Man viskas bus gerai. Harry manęs nenuskriaus. Jis kaip ir visi vaikinai mėgsta parodyti savo vyriškumą, bet jis manęs nepalies per prievartą.

Bet ir JIS buvo toks koks Harry dabar, ir sugebėjo tai padaryti...

- Harry. - sunkiai ištariau gaudydama orą. - Tu... Nulipk nuo manęs.

Vaikinas nekreipė dėmesio į mano žodžius visai kaip JIS . Jo lūpos vis leidosi mano kūnu žemyn, riešus spaudė vis stipriau, kad buvau visiškai tikra dėl mėlynių atsiradimo ant jų.

Harry laisvojo ranka, kuria nelaikė mano riešų, praskleidė chalatą ir perbraukė per tarpą tarp krutų.

Staiga Harry išnyko, o jo vietoje atsirado JIS . Sustingau. Ėmė stigti oro. Sunkus kūnas ėmė dusinti mane, o mėlynos akys su gašlumu žvelgė į mane.

Ne, ne ne! Neliesk manęs. Traukis nuo manęs! - ėmiau spardytis, muistytis stengdamasi ištrūkti.

Vaikino rankos vis labiau ėmė slysti mano kūnu. Jaučiau kaip mane ėmė pykinti ir staiga mano protas prašviesėjo.

- Louis!

Louis pov*

Kartu su Liam sėdėjome priešais televizorių ir juokėmės iš kažkokio kvailo realybės šou. Su šiuo vaikinu turime daug bendro, tarsi seniai būtume pažįstami draugai susitikę po daug laiko.

- Manau, kad Harry su Melisa viršuje laužo lovą. - nusijuokė Liam spoksodamas į televizoriaus ekraną.

- Nemanau, kad... - prabilau, bet mane nutraukė Melisos baimės kupinas šauksmas iš antro aukšto:

- Louis!

Nedvėjodamas nė akimirkos pašokau ant kojų ir tekinas nulėkiau antro aukšto link. Gretai užkopiau laiptais ir vedamas instinkto nubėgau Harry kambario link. Girdėjau už savęs Liam žingsnius.

Atvėręs kambario duris, akimirksniu mano žvilgsnis susirakino su apsiblaususiomis Melisos akimis. Jos buvo paplūdusios dar neišlietomis ašaromis, o veidas suakmenėjęs iš baimės. Harry visu savo kūnu spaudė Mel prie lovos, o jos riešai buvo iškelti jai virš galvos ir stipriai laikomi.

Nedvėjodamas prisiartinau prie lovos ir čiupęs Harry už marškinių apykaklės, nutraukiau jį nuo Melisos. Mergina akimirksniu puolė man į glėbį ir prapliūpo verkti. Jos ašaros gėrėsi man į marškinius, o visas liaunas kūnas nepaliaujamai drebėjo.

Vis dar sėdėdamas ant lovos ir laikydamas verkiančią Melisą, atsisukau į priešais stovintį Harry.

- Dink man iš akių, kol neužmušiau tavęs. - suurzgiau glostydamas Melisai plaukus.

- Aš... - sutrikimas matėsi Harry veide.

- Harry, eime. - čiupo vaikinui už peties Liam ir galiausiai išsivedė iš kambario.

Melisa vis dar verkė įsikniaubusi man į marškinius, kai tuo tarpu aš tvirtai surišau jos chalato diržą, kad nesimatytų nuogo kūno ir pakėlęs ją ant rankų išnešiau iš Harry miegamojo.

- Džiaugiuosi... Džiaugiuosi, kad esi čia. - tyliai sukukčiojo Mel ir aš priglaudžiau ją arčiau savęs.

- Visada apsaugosiu tave, Melisa. Kad ir kiek man tai bekainuotu.