Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
- Paleisk mane, Harry. - stengdamasi nežiūrėti į vaikino nieko nepridengtą raumeningą krūtinę, pasimuisčiau jo glėbyje.
Stirpios rankos dar arčiau prisitraukė mane prie garbaniaus. Visu kūnu jaučiau visus vaikino tobulus kūno linkius bei tvirtus raumenis. Mudviejų krūtinės buvo prisiplojusios viena prie kitos.
Žvelgiau į žalias it smaragdai Harry akis ir mano širdis ėmė smariau daužytis krūtinėje. Darėsi sunku kvėpuoti.
- Kūnas tave išduoda, Mel. - viena ranka laikydamas mano liemenį, o kita lėtai perbaukdamas mano skruostą, nusišypsojo Harry. - Tu taip pat geidi manęs, kaip ir aš tavęs.
Vaikino pirštai tvirtai suėmė mano smakrą ir aš spėjau vos įkvėpti, kai pajaučiau minkštas lūpas ant savųjų.
- Ne. - bandžiau nusukti savo veidą į šalį, bet tvirti pirštai laikė mano smakrą, neleisdami jo pajudinti.
- Taip. - Harry nykščiu perbraukė apatinę mano lūpą. – Taip, mažyte, ketinu tave pabučiuoti.
Tikrai nenorėjau pasiduoti, bet kai Harry lūpos prigludo prie manųjų ir liežuvis jas praskyręs, įsiskverbė į burną, praradau sveiką protą.
Vienintelis žodis, besisukantis mano galvoje, buvo taip. Taip. Taip. Taip. Tai vienintelis atsakymas, kurį rodė mano kūnas.
Rankos neklausė ir, glostydamos raumeningas jo rankas, įsikibo į pečius, o nagai susmigo į švelnią odą. Po delnais jaučiau lygią, šiltą Harry odą.
Iš paskutiniųjų stengiausi neprarasti sveikos nuovokos, bet buvau beapleidžianti ją…
Garbaniaus ranka spaudė mano krūtį.
Kada ji spėjo ten nuslinkti?
Man buvo beprotiškai gera. Jo prisilietimai nuostabūs.
Stipri, šilta ranka palindo po marškinėlių medžiaga ir švelniai apglėbė nuogą krūtį. Palaima, pagaliau pajutus jį ten, privertė mane sudejuoti.
Galiausiai aš nebesusivaldžiau ir atsakiau į Harry bučinį, judindama lūpas be jokios sąžinės graužaties, įsitraukusi į aistringą liežuvių šokį, visu kūnu reaguodama į garbaniaus prisilietimus.
Vaikinas stipriai prispaudė mane prie savęs, dar labiau užvaldydamas lūpas, o kita ranka glamonėdamas nugarą, paskui kaklą, galiausiai panardindamas pirštus mano plaukuose ir švelniai juos pešteldamas.
– Matai, mažyte, – ištarė Harry atsiplėšęs nuo mano lūpų ir bučiniais apiberdamas skruostą ir kaklą. – Kaip beviltiškai tavęs geidžiu. O tu taip pat. Gali neapsimetinėti, nes kūnas tave išduoda. Tad pasiduok man ir abu galėsi gauti tai, ko norime.
Vaikino balsas ir žodžiai pažadino mano užhipnotizuotą sąmonę ir ištraukė ją iš keisto sąstingio, į kurį jis ją įstūmė.
Harry delnu lėtai perbraukė man per skruostą ir jo galva palinko arčiau manosios, bet aš nusisukau į kitą pusę.
- Pasakiau, ne.
- Tavo lūpos sako ne, bet kūnas mano priešingai.
– Kai mergina sako ne, ji ir turi omenyje ne. Neturi teisės taip elgtis.
Harry veidas persikreipė. Jis žengė atgal.
– Nekalbėk taip, tarsi būčiau prievartautojas. Geidei manęs taip pat kaip ir aš tavęs. Bučiavai mane ir mėgavaisi kiekviena akimirka.
– Man nerūpi, ar aš tuo mėgavausi, – trūkčiojančiu balsu atsakiau. Kūnu nusirito drebulys. – To daugiau nenutiks. Skirtingai nei tavo, mano veiksmus kontroliuoja smegenys.
- Nesirūpink, daugiau tavęs nepaliesiu, įsesere. - žalios akys piktai suspindo ir Harry paliko mane stipsoti vieną.
