Niekada merginos nėra manęs atstūmusios. Tai aš jas palieku vienas - sutryptas ir įskaudintas. Liejančias ašaras dėl manęs, prašančias jų nepalikti, mylėti jas. Bet šitas mėšlas ne man.
Meilės nėra. Ji neegzistuoja. Širdis skirta tik pumpuoti krauj...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Melisos pov*
- Pasitrauk nuo manęs! - surikau nusukusi veidą į kitą pusę.
Harry tarsi negirdėjo mano žodžių. Jo šiltos lūpos bučiavo mano kaklą ir leidosi vis žemiau. Muisčiausi stengdamasi išsivaduoti iš vaikino rankų, bet jis sugriebęs mano riešus, juos prispaudė abipus mano galvos.
- Niekur nepabėgsi, Mel. - sušnabždėjo Harry ir staiga pajaučiau jo dantis neskaudžiai sukandant mano kaklo odą.
Tarsi elektros srovė perbėgo mano kūno ir aš aiktelėjau. Pasukusi galvą, pažvelgiau į žalias it smaragdai Harry akis, kurios vis nepaleido mano kūno. Žvilgsnis tingiai leidosi mano veidu žemyn, kaklu, krūtine, kol pasiekęs pilvą, sugrįžo atgal prie veido. Vaikinas lėtai jį tyrinėjo ir aš ėmiau jaustis nejaukiai.
Atrodė, kad šios akys mane mato kiaurai. Visos paslaptys, išgyvenimai, troškimai - tarsi jam ant delno.
Suvirpėjusi nuo tokio įdėmiaus žvilgsnio, pirmoji nusukau akis į šalį. Negalėjau tiesiog atlaikyti.
- Ir kaip aš turėčiau dabar pasielgti? - kimus Harry balsas pasiekė mano ausis.
- Paleisti mane? - kilstelėjau savo antakį stengdamasi išlikti rami.
Klaikūs prisiminimai veržėsi į galvą ir man sunkiai sekėsi juos suvaldyti. Jie vis kilo aukštyn, o mano kūną ėmė krėsti drebulys.
Prašau, tik ne dabar... Nenoriu dar kartą prarasti savitvardos prieš Harry.
Nenoriu tapti vėl silpna. Taip lengvai pažeidžiama.
- Šį kartą taip lengvai neišsisuksi, mažyte. - nieko gero nežadanti šypsenėlė pasirodė vaikino veide.
- Ką tu nori tuo pasakyti? - pasimuisčiau stengdamasi ištrūkti, bet man tai bergždžiai sekėsi.
- Ko pridėjai į blynus? - šio klausimo tikėjausi sulaukti mažiausiai.
- Neparagavęs - nesužinosi.
- Melisa... - sukikeno Harry. - Tu niekada nepasimokai iš savo klaidų, ar ne?
- Eik po velniu. - dar kartą pasimuisčiau, nes pasidarė sunkiau kvėpuoti. Tik ne dabar. Ne. - Ir paleisk mane.
- Net neketinu. - vaikino galva palinko arčiau manęs ir aš nusisukau į kitą pusę. - Taip lengvai nepaleisiu.
Harry lūpos prigludo prie mano skruosto. Jaučiau, kad jis šypsosi.
Užmerkiau savo akis stengdamasi paslėpti jose atsiradusias ašaras. Jaučiau mano kūną užvaldant paniką ir stengiausi nurimti. Bet tai man ne įtin sekėsi.
Atmintyje vėl iškilo tos mėlynos, gašlumo pilnos akis ir aš stipriau suspaudžiau savo lūpas, kad iš jų neprasiveržtų audra.
Staiga pajaučiau laisvumą. Harry kūnas nebeslėgė manojo, bet aš nedrįsau atsimerkti. Vaikino nykštys perbraukė man per skruostą ir aš krūptelėjau.
Netikėtai atsidūriau tvirtame Harry glėbyje, jam ant kelių. Jis sėdėjo ant sofos ir laikė mane prispaudęs prie savęs. Sutrikau. Nedrįsau pajudėti, bet karštos ašaros vis dar tekėjo mano skruostais ir gėrėsi į vaikino marškinius.
Harry delnas atsirado ant mano plaukų ir ištraukęs gumelę laikančią juos, ėmė raminai glostyti. Tai veikė raminamai, ir aš nedrąsiai rankomis apsivijau vaikino liemenį, o veidą paslėpiau jo marškiniuose.
- Melisa, - po kelių akimirkų išgirdau tylų Harry balsą sau prie ausies. - kas tau nutiko?
