51

4K 227 12
                                    

~ 51 ~

-Dia!-Klara sukryžiavo rankas. Jos akys susiaurėjo.

-Kas?-Lyg niekur nieko paklausiau. Ji stipriai susiraukė.

-Tu visą savaitę nelankei mokyklos..-Suurgzgė.

-Žinau.-Trūktelėjau pečiais. Man tai nerūpėjo. Galėčiau neiti, dar kad ir kokį gerą mėnesį.-O tu dvi savaites buvai išvykusi ir niekam nieko nepranešei.-Atkirtau ir ji be galo susiraukė.

-Man atrodo tu nori namo.-Nusišypsojau dirbtinai .

-Būtų tobula.-Skėstelėjau rankomis ir ji pasiuto. Ar aš kalta, kad ji nesugebėjo niekam pranešti, kad linksminasi su draugais? Ji nesugebėjo net pranešti man, o tai dar labiau liūdino mane. Aš jaučiausi vieniša ir man reikėjo palaikymo, blogiausia, kad tai yra iki šiol. Susinervinusi užlėkiau į viršų ir stipriai užtrenkiau kambario duris.

-Nueik į parduotuvę ir nupirk pieno.-Paliepė Klara ir numetė ant mano lovos pinigų. Aš pradėjau sarkastiškai juoktis.

-Svajok.-Suprunkščiau ir ji pasiuto.

-Eik Dia, nebent nori šią naktį miegoti lauke..-Suurgzgė ir išėjo iš kambario. Viskas ką aš padariau tai paėmiau tuos kvailus pinigus ir burbėdama atsistojau. Nesivarginau pažiūrėti į veidrodį, tiesiog užsimečiau kapišoną, įsispyriau į sportbačius ir išėjau būtinai garsiai užtrenkdama kiekvienas duris.


Kojomis spardžiau akmenukus ir tyliai keikiausi. Po kelių minučių pamačiau prekybos centrą. Net nespėjau įžengti į vidų kai pastebėjau Niall su Polly. Aš apsisukau ir įkvėpiau oro. Jie atrodė taip mielai. Negalėjau sulaikyti ašarų. Aš praradau tai. Kodėl viskas turėjo atsitikti man? Ėjau ir valiausi ašaras, bet jo neketino sustoti. Galiausiai tai pavirto kūkčiojimu. Aš žinojau, kad taip bus. Po velnių aš žinojau. Žmonės sako, kad likimas atsiunčia išbandymus, tačiau šie išbandymai mane žudo. Kodėl tokie dalykai turi nutikti man? Aš kažką padariau, kad visi manęs taip nekenčia, o gyvenimas baudžia?

-Aš netikiu.Nei vienu tavo žodžiu..-Duslus ir tylus balsas, tyresnis nei įprastai.-Ir tu ką tik tai įrodei.-Aš atsisukau Niall. Aš tiesiog galėčiau imti pasakyti jam kaip viskas yra, bet aš jau pažadėjau ir man svarbesnė jo gyvybė, net jai reikės taip kentėti. Nusivaliau ašaras stebėdama blondiną stovintį vos už dviejų žingsnių nuo manęs. Vien tai, kad jis čia stovėjo reiškė, kad jam rūpėjo. Jam vis dar rūpėjo.

-Man tiesiog kažkas įkrito į akį..-Sumelavau. Niall papurtė galvą ir žengė porą žingsnių, dabar jau jo kūnas buvo visai šalia manojo ir aš jaučiau šiurpuliukus kai jis iškvėpdavo orą, kai žiūrėdavo į mano akis.

-Nemeluok, Dia.-Akimirksniu persimetė mane per petį. Aš net nežinojau ką daryti, tik trenkiau stipriai jo krūtine, kojomis spardžiausi, kol negavau į užpakalį.

-Niall!-Surėkiau ir įžnybiau jam į nugarą. Kas per velnias? Kiekvieną akimirką jis mane stebina.

-Aš neleisiu tau pabėgti nuo manęs..-Sušnabždėjo jis. Aš dar bandžiau muistytis, bet jam tai netrukdė.

-Ar viskas gerai?-Kažkokia moteriškė pasiteiravo ir aš atsipūčiau. Mano išsigelbėjimas. Aš nespėjau prabilti, kai Niall prakalbo.

-Taip, ji mano sesuo neklauso tėvų. Kvanktelėjusi.-Sumelavo ir taip gerai, kad niekas net nebūtų įtaręs, kad jis meluoja. Stipriai spyriau į jo pasididžiavimą ir žinoma šį kartą jis sureagavo, krūptelėjo, bet tik dar stipriau mane suspaudė savo glėbyje. Aš dar jam parodysiu kvanktelėjusi.

-Aš užmušiu tave!-Surėkiau kai nuėjom toliau nuo tos moters.

-Žinoma.-Sarkastiškai pasišaipė iš manęs. Jo juokas nuaidėjo visa gatve. Niall pagreitino žingsnius ir netrukus jau buvom jo namuose. Kuriuose vyravo visiška tyla. Aš apsižvalgiau. Greičiausiai jo tėčio ir Polly nebuvo. Blogai, gal jie būtų man padėję? Juk jie nekentė manęs ir nenorėjo, kad būčiau su Niall. Na man ir nesiseka, ką man dabar daryti? Netrukus mano rankos jau buvo pririštos prie lovos ir nors tai mane siutino, nenorėjau kažko sakyti. Bijojau, kad jis užsipuls mane ir pasikartos tai ką kažkada patyriau. Galiausiai tiesiog stebėjau jo mėlynas akis, o jis rišo mano rankas, kad man būtų patogiau. Taigi dabar būsiu jo namuose kaip kalinė. Net nežinau ką galvoti. Vos sulaikiau ašaras. Gyvenime niekada nebuvau tokia pasimetusi.

-Kai sugalvosi man viską papasakoti pasakyk.-Mirktelėjo ir dingo už durų. Tai bent taktiką sugalvojo. Atlošiau galvą. Tai bent įkliuvau. Prisidirbau kaip reikalas. Kaip man iš čia pasprukti, aš žinau ir pažįstu Niall jis nepasiduos, kol neprabilsiu.

-Niall!-Surėkiau ir jis lėtai ir sunkiai atėjo. Ranka perbraukė plaukus.

-Yeah?-Kilstelėjo antakius.

-Noriu į tualetą.-Sumelavau ir jis atsiduso.-Pats kaltas,, jai jau pririšai tai rūpinkis, o dar numirsiu ir nieko nesužinosi.-Aš nežymiai nusišypsojau ir jis priėjęs lėta atrišo mane rankas, bet tuo pačiu su viena ranka laikė mano riešą, dėl visa pikto. Gerai pirmas sumanymas nepavyko. Niall padėjo man atsistoti ir kaip kokia uodega palydėjo iki pat durų. Jis paleido mano ranką tik prie durų. Greit užsirakinau duris. Įprastas tualetas, buvo kvaila tikėtis, kad čia bus langas. Susinervinau ir pradėjau ieškoti kiekvieną spintelę, po kelių sekundžių pastebėjau vazoną. Ar aš tikrai tai padarysiu? Paėmiau tą sunkų daiktą į rankas. Aš tikiuosi, kad neužmušiu jo. Atidariau duris ir vožiau jam net nespėjus sureaguoti. Jo kūnas susmuko, lyg bulvių maišas ant žemės. Pridėjau savo pirštus prie jo rankos, pulsas buvo geras, net nesilpnėjo, o Niall jau budinosi. Greit čiupau jį už kojų ir rankų ir įsispyrusi į žemę, tempiau iki lovos,, galiausiai tiesiog antrankiais prirakinau jo ranka ir paglosčiau plaukus. Mano rankos drebėjo, būdama su juo aš buvau keik geresnės nuotaikos, bet dabar ji vėl dingo. Aš negaliu patikėti, kad šitaip pasielgiau. O dieve.. Atsiguliau ant žemės tiesiai prieš Niall ir susiriečiau į kamuoliuką, stebėjau jį. Aš bandžiau pabėgti, bet negaliu išeiti. Aš trenkiau jam su vaza! Aš privalau įsitikinti, kad jam viskas gerai, kitaip griaušiu save visą gyvenimą.. Iš vis kaip aš taip sugebėjau?

Pramerkiau akis, vis dar buvau ant žemės. Niall stebėjo mane ir tylėjo. Greit atsistojau ir ranka perbraukiau plaukus. Gražiausia, aš net užmigau.

-Aš einu..-Sumurmėjau ir apsisukau.

-Palauk.-Atsisukau į blondiną, šiuo metu jis į mane žiūrėjo tuo savo seksualiu žvilgsniu ir aš taip užsinorau jį pabučiuoti.. Tai taip kvaila.-Ateik arčiau ir pasilenk prie manęs.-Paliepė jis. Geriau pagalvojusi, nuėjau ir pasilenkiau prie jo. Jis apsilaižė lūpas ir nusišypsojo ir ta šypsena nežadėjo nieko gero, bet aš vis tiek tai padariau ir akimirksniu pasigailėjau kai jis atsistojo. -Blogai užrakinai, nusišypsojo ir ranka apsikabino mano liemenį kai aš bandžiau pasprukti. O dabar tai prisidirbau.. Netrukus jau gulėjau ant lovos, o jis virš manęs ir grūmiausi su jo rankomis. Apverčiau mus abu.

-Paleisk.-Suurgzgiau, kai jis čiupo mano ranką ir dabar tikrai pajutau šaltą metalą ant jos. Nespėjus jam sureaguoti uždėjau antrą pusę ant jo ir dabar mes abu buvome surakinti.

-Dabar pati kalta, kad neatlipsiu nuo tavęs.-Aš suurgzgiau ir bandžiau pasikelti nuo jo, bet jis nesikėlė ir aš netrukus grįžau ant jo.

-Kur raktas?-Nusukau akis nuo jo. Aš baiminausi, kad galiu bet kurią akimirką praskysti. Aš net nežinau kokia būtų jo reakcija į tai ko jis nežino. Todėl aš jaudinausi ir norėjau kuo greičiau sprukti nuo jo. Jo rankos susirado mane ir jis prisitraukė mane arčiau. Aš žiūrėjau į jį jis į mane ir mes tylėjome. Tai buvo tyla kuri žudė.

-Aš žinau, kad tu mane myli..-Pasilenkė ir pabučiavo, mano rankos automatiškai įsivėlė į jo plaukus. Tai buvo tas jausmas kurio aš nejaučiau seniai. Kūnas iškart atsakė į jo prisilietimus.-Dabar tu nepaneigsi to.-Aš nusukau akis ir įkvėpiau oro. Vis dar jaučiau tą svaigulį, nuo jo kūno.

-Tai nesvarbu.-Pažvelgiau į surakintą savo ir jo ranką.

-Tai svarbu.-Iškart užprotestavo.-Pasakyk man kas yra, aš nepatikėsiu, kad nieko.-Atsisukau į jį.

Kaip manot kas bus toliau?




DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)Where stories live. Discover now