DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)

28

Kaip galima jausti jausmus tokiam žmogui kaip jis? Aš esu pasimetusi. Tai nėra įmanoma. Aš tikra tuo. Viskas tiesiog nelogiška. Aš jo normaliai net nepažįstu ir aš jau jaučiau jausmus jam. Tai nėra logiška. Nė velnio.

-Nagi, Dia. Mąstyk!-Paliepiau sau ir galva pasukau į šoną, o tada tą patį ir į kitą. Mano galva vis dar buvo tuščia, lyg kas nors būtų išplėšęs smegenis ir pasiėmęs juos sau. Būtent taip ir jaučiausi, lyg kažko trūktų. Dar kartą pažvelgiau į kairį šoną. Spėju jai tai būtų animacinis filmukas dabar virš mano galvos atsirastų lempa. Pasiėmiau senelės laišką. Mano senelė nebuvo tokia sena. Iš ties jai 57 metai ir ji turi nuosavą mokyklą. Na nevisai nuosavą, tiesiog ji yra jos direktorė ir pusė mokyklos priklauso jai. Žinoma ji yra Londone ir tai tikrai toli nuo čia. Maisie sakė, kad ir Niall ten gyveno iki kol atsikraustė čia. Na bet nemanau, kad jis mokosi toje mokykloje kur yra mano senelė. Ten mokyklų daug. O jis tikrai ten nevažiuos. Ypatingai jei sužinos, kad manęs čia nebėra. Turbūt šoks iš laimės, kad atsikratė manęs. Taigi galbūt turėčiau jai paskambinti? Nedelsdama išsitraukiau telefoną ir surinkau gerai žinoma numerį.

-Salut.-Ji atsiliepė prancūziškai ir aš pavarčiau akis. Gal ši idėja ne tokia ir gera? Žinau, kad senelė neleis man daug ko. Pavyzdžiui vadinti ją senele, o kitus dalykus jau numanyti galiu. Per daug dvejonių..

-Klara, tai aš Dia.-Veblenau ir ji nutilo. Žinau mano senelė keista, tačiau oho kokia ji pašėlusi. Kai paskutinį kartą ji buvo čia atvykusi, o tai buvo maždaug prieš du metus. Ji su mano mama nusigėrė taip, kad pavogė kaimynų mašiną, pervažiavo mano klasiokui koją ir apmėtė mūsų namą kiaušiniais ir joms tik vėliau dašuto, kad tai mūsų namai.

-Dia, seniai skambinai. Spėjau pasiilgti tavęs.-Jaučiau jos balse paslėptą džiugesį, nors ji ir kalbėjo šaltai it ledas. Atsistojau nuo lovos ir pradėjau sukti plaukų sruogą.

-Taip, tačiau aš su reikalu..-Mano balsas drebėjo ir staiga kambario oras atvėso. Įsispyriau į šiltas kiškio tapkes.

-Nesidrovėk, mieloji. Kaip tik norėjau užvažiuoti prieš tavo gimtadienį..-Ji ėmė tarškėti ir kalbėti taip greitai, kad privalėjau gaudyti kiekvieną jos žodį ir suprasti ką ji turi omenyje.

-Tiesa, tame, kad norėjau atvažiuoti pas tave aš. Ir ne bet kuriam laikui. O gana ilgam.-Pasakiau ir uždariau vonios duris prispausdama telefoną prie ausies.

-O tai puiki idėja! Tiesa tik man įdomu kuriam laikui?

-Na manau šiems mokslo metams.-Pirštu apsukau plaukų sruogą ir pažvelgiau į savo kojas. Jau greit. Labai greit bus mano gimtadienis. Pasinaudosiu juo, kad mama išleistų.

-Oh, puiku. Aš sutinku. Tiesa kalbėjai su tėvais?-Ji pasiteiravo ir mano kūnu iškart nusirito šiurpuliai. Tėvus įtikinti nebus taip paprasta.

-Ne.-Atsakiau ir ji užtilo. Dievinau Klara. Ji visada rasdavo išeitis iš bet kokių problemų.

-Aš pakalbėsiu su jais.-Pasakė jis ir aš atsidusau.

-Puiku, laikau sukryžiuotus pirštus.-Entuziastingai pasakiau ir tikrai sukryžiavau pirštus.

-Iki, aš dar paskambinsiu tau!-Ir netrukus ji pabaigė pokalbį. Aš pašokau į viršų ir iškėliau ranką į viršų.

-Yes!-Surėkiau tyliai ir mano veide atsirado šypsena. Aš priėjau prie veidrodžio ir pažvelgiau į save. Prieš išvažiuojant privalau kažką pakeisti. Aš tikra mane išleis.

-Dia!-Mama įsiveržė į mano kambarį. Jos šviesūs plaukai buvo užkritę ant akių. Ji papūtė orą ir jie pasikėlė, bet netrukus ir vėl uždengė žalias akis. Nusijuokiau ir ji nubraukė savo plaukus, sumirksėjo ir uždėjo ranką ant liemens. Gerai pagalvojus tai aš ir mama, lyg du vandens lašai. Įdubę skruostai, beveik juodi plaukai, liekna figūra, ilgos lieknos kojos ir duobutės skrustose. Daugelis mano mamą laikė mano seserimi ir mus skyrė vienas vienintelis dalykas - akys. Jos akys buvo ryškiai žalios. Smaragdinės, o mano viso labo žalios - rudos - mėlynos - pilkos. Viskas viename. Kartais būdavau net gi juodakė.