DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)

34

Visą dieną Zayn, sakykim, buvo
prilipęs prie manęs. Man tai tiko. Aš džiaugiausi  ir tuo pačiu apsvarsčiau labai daug dalykų. Visų pirma, aš nesielgsiu savanaudiškai. Taigi jokių pabėgimų ir išsigelbėjimų nuo Niall su Zayn (Mes tik draugai ir aš esu tikra, kad Zayn patinka, kažkokia mergina). Aš tiesiog turiu pažvelgti tiesiai blondinui į akis ir išrėžti viską ką manau. O ką aš manau? Tai jau kita vieta. Svarbiausia tai, kad aš nežinau ką turėčiau jam pasakyti. Aš jaučiuosi tokia kvaila šiuo metu. Daug kas pasakytų meilė yra geriausias dalykas, o aš. Aš užrėkčiau " Bullshit" Meilė šiuo metu visiškai viską gadina. Jei ne tie suknisti jausmai, aš galėčiau būti ledinė Dia. Aš galėčiau. Galėčiau tiesiog užmiršti viską ir išrėžti koks jis bjaurus šunsnukis yra, tačiau aš negaliu. Vos pažvelgiu į mėlynas akis aš tampu tuščia vieta. Aš tiesiog ištirpstu. Turbūt tai ir juokingiausia. Ėmiau spardyti grindis,tyliai ir nepastebimai. Negaliu sulaukti paskutinės pamokos galo. Galiausiai nagu brėžiau per kietą stalo paviršių ir kandžiojau savo lūpas. Noriu išsmukti nepastebimai.

-Kas tau dabar?-Lilė pradėjo juoktis, aš gūžtelėjau pečiais. Ji nusisuko kikendama. Galiausiai ilgai lauktas skambutis suskambėjo. Aš lėtai atsistojau ir susidėjau visas knygas į kuprinę. O tada persimečiau tą kvailą daiktą per petį ir niūriai išėjau iš klasės. Jaučiuosi taip, lyg bet kurią minutę kažkas išplėš visus mano kaulus ir iš manęs liks bulvių maišas. Mano plaukai laisvai krito man ant peties supinti į kasą. Pirštais sugriebiau gumytę ir išplėšiau ją iš plaukų, o tada paleidau juos. Ranka perbraukiau sau per kaklą ir trumpam pakėliau akis, bet supratusi ką mačiau pakėliau jas atgal. Niall.  O aš jau maniau, kad mano diena gali praeiti normaliai.

-Dia.-Jis ištiesė ranka link manęs, bet aš iškart atsitraukiau nuo jo, tad jis tik pagraibė orą. Jis nuleido savo ranką ir įkvėpė oro. Mėlynos akys šiek tiek prisimerkė, o antakiai nežymiai susiraukė.

-Ko tu nori iš manęs, Niall?-Prabilau ir nustebau savo balso stabilumu ir tvirtumu. Aš vos pastovėjau ant kojų. Širdis , lyg pasiutusi šokinėjo krūtinėje. Aš didžiuojuosi savimi. Žingsnis po žingsnio ir galiausiai viskas bus baigta.

-Ar mes galime pasikalbėti?-Jis normaliai paklausė. Sakydama normaliai turiu omenyje paprastu balso tonu. Vos ne liūdnu. Jokio šaltumo. Seniai begirdėjau jį tokį. Tai dar labiau nustebino mane.

-Ar tu manai, kad po to, kaip tu pasielgei, aš tau iš vis galiu teikti kokį nors šansą?-Aš paklausiau ir iškėliau antakį. Jis susiraukė lyg suvalgęs riebią citriną. Kažkodėl manyje ėmė pulsuoti didžiulis pyktis ir aš neiškentusi trenkiau jam per veidą. Jo veidas pasisuko į šoną.-Tai viskas ko tu vertas, Horan.- Išrėžiau ir apsisukusi nuėjau. O jis daugiau nieko ir nebe sakė. Netrukus mano drąsa išgaravo. Aš esu tikra, kad buvo galimybė, kad jis trenks man. Vis dėl to ne pirmas kartas. Aš pagreitinau savo žingsnius ir  bėgau į namus, bet gatvėje pastebėjusi keistą vaikinų gauja sustojau. Vienas iš jų laikė leopardą rankose. Jis buvo su virve ant kaklo ir vienas iš vaikinų kišo peilį prie jo veido kol mažylis draskėsi. Visada dievinau gyvūnus, tad tiesiog negaliu žiūrėti kaip skriaudžią niekuo nekaltą padarėlį.

-Numesk ant žemės peilį..-Aš priėjau netoli jų ir sunėriau rankas po krūtine. Jie visi iškart atsisuko į mane ir susižvalgę nusišypsojo. Iškrypėliai.

-Ir ką gi tu mums padarysi?-Paklausė vaikinas turintis tatuiruočių ant viso kūno. Jo akys buvo ryškiai smaragdinės, tačiau žvilgsnis toks šlykštus, kad neįmanoma žiūrėti. Aš nusipurčiau ir mintyse ėmiau drąsinti save. Juk tik tokia kvailė, kaip aš, galėtų rautis ant tokių vaikinų.

-Tu nenori to sužinoti.-Primečiau šaltą ir aršią. Jis pradėjo juoktis ir pažvelgęs į vieną vaikiną mostelėjo jam galva į mane. Jis pasukiojo galvą į šonus ir pradėjo lėtai eiti prie manęs, kol aš mąsčiau ką daryti. To vargšo gyvūno tikrai nepaliksiu, bet pasirodo netrukus nukentėsiu ir pati. Pastačiau koją atgal ir atstačiau rankas kaip per filmus kur rodo apie karatė.

-Turiu įspėti aš moku dziudo ir karatė.-Nusišypsojau ir nustačiau piktą veido išraišką. Netrukus mano priešininkas stovėjo tiesiai prieš mane. Aš iškėliau koją ir apsisukau tuo pačiu voždama jam tiesiai į veidą. Jis apsipylė kraujais, o aš tėškiausi ant asfalto. Netrukus kiti vaikinai padavė man į rankas leopardą ir padėję savo draugui pabėgo iš čia. Neįsivaizduoju kaip man pavyko, bet man pavyko. Paglosčiau švelnų kailiuką ir leopardas prisiglaudė prie manęs. Panašu ji buvo išsigandusi ne mažiau nei aš. O gal jis? Padėjau ją ant žemės ir ėmiau ieškoti, bet kokių ženklų. Galiausiai radau ant kaklo jos vardą "Taiga".  Taigi vis dėl neklydau manydama, kad ji mergaitė.

-Ką gi,Taiga, eime, paieškosime tavo šeimininkų.

Aš tyliai užnešiau ją į savo kambarį. Klara nebuvo patenkinta Taigos atvykimu, o aš priešingai labai džiaugiausi. Iš dalies tai ji man labai priminė šunį. Na jos elgsena, ji nori siusti, glaustosi ir meilikauja. Niekada negalvojau, kad tokie gyvūnai kaip ji gali būti tokie. Staiga man toptelėjo keista mintis. Kas būtų jei Niall imtų taip elgtis? Pradėjau juoktis pati iš savęs. Nusimečiau rūbus ir kritau į lovą. Taiga iškart atsigulė šalia manęs ir dar po paklode palindo. Panašu, kad ji tikrai gyveno kažkieno namuose.

Visai netrukus ėmiau snūduriuoti, bet tuo met kažkas šalta ranka palietė mano veidą. Aš atmerkiau savo akis ir iškart pajaučiau ranką ant savo burnos. Bandžiau tamsoje įžvelgti kažkokius bruožus, bet nieko. Tik aklina tamsa. Galiausiai jis įjungė mano naktinę lempą ir jai apšvietus kambarį supratau, kad tai Niall. Pradėjau muistytis ir rankomis ir kojomis, spardžiausi ir kandžiojau jo delną, bet jis nepaleido manęs.

-Nurimk.-Sugriežė dantimis ir aš sustojau.-nuimsiu delną nuo tavo burnos. Privalėsi būti tyliai, gerai?-Jis ėmė kalbėti su manimi, lyg mažu vaiku. Ir taip aišku, kad būsiu tyli. Jei senelė išgirs mus ir pamatys kartu ji tikrai nepagalvos taip, kaip  viskas išties yra. Taigi aš žinau, kad tylėsiu, bet nieko kito nepažadu. Galiausiai jo ranka dingo nuo mano burnos. Aš pašokau iš lovos ir iškart trenkiau jam per veidą. Niall prirėmė mane prie sienos ir suėmė abu riešus į delną. Ėmiau greit alsuoti. Jo veidas buvo prie pat manojo, o akys žvelgė į manąsias. Seniai taip nesijaučiau.

-Ką tu čia veiki šūdžiau!?-Tyliai surėkiau ir jis sugriežė dantimis.-Ir po velnių kaip tu atsidūrei mano kambaryje?-Pridūriau žaibuodama akimis.

-Įlipau pro langą.-Jis paprastai atsakė, lyg tai būtų normalu. Cha! Normalu?! Įsiveržti pas mane į kambarį?! Suknistas iškrypėlis.

-Tu nesveikas..-Sugriežiau dantimis ir sulenkusi koją spyriau tiesiai į viduriuką. Jis išleido skausmo dejonę ir paleido mano rankas. Pasinaudojau proga ir smukau iš jo glėbio, bet nespėjus nubėgti jis pagavo mane už liemens ir aš kartu su juo kritau ant žemės.

-Paleisk mane!-Sugriežiau dantimis. Jis suurgzgė ir rankomis spūstelėjo mano liemenį.

-Niall Horan, aš tave užmušiu.-Tyliai surėkiau ant jo ir pradėjau kaip reikalas spardytis, jis greit pakėlė mane ir dabar stovėjau tiesiai prieš jį. Vieną akimirką buvau pamiršusi, kad nekenčiu jo ir užsižiūrėjau į mėlynas akis, bet galiausiai aš atsipeikėjau ir visomis jėgomis stūmiau jį nuo savęs.-Paleisk mane!-Muisčiausi kol galiausiai jam tai įgriso. Jis viena ranka stumtelėjo mane ant lovos ir aš kritau į minkštus patalus, o jis ant manęs.

-Nustok Dia..-Jis pasakė ir aš visiškai supykau.

-Tai aš turiu nustoti?! Tu įsibrauni pas mane į kambarį ir darai visiškas nesąmones. Tai tu, turi nustoti! Nors ne, tu privalai.-Sugriežiau dantimis. Jis viena akimirka žiūrėjo man į akis, o kitą tiesio pasilenkė ir priglaudė savo lūpas. Nežinau kokio velnio jis tai padarė, bet net neketinu atsakyti į bučinį, kad ir kaip tai viliotų.

-Dink iš čia, Niall.