49

4.1K 218 5
                                    

Ši dalis kiek nesuprantama manau. Hahahah tokia ir mano nuotaika. Pastaruoju metu visko tiek daug, kad parašyti dalį tampa didžiausiu košmaru, kai anksčiau tai dariau su malonumu. Žmonės keičiasi. Tikiuosi, kad galiausiai tai dings, nes vis dėl to nusprendžiau rašyti 1 sezoną su 60 dalių, dar kažkur apie 11 dalių.

Na ką pasidžiaukite, pasistengsiu žiauriai nenusivažiuoti

~ 49 ~

Vienoje rankoje laikiau didžiulį jo riešą, o kitoje nedidelį žalia varlyte papuoštą tušinį ir baltą popieriaus lapą, kuriame sugebėjau parašyti vieną vienintelį žodį "Atsiprašau"

-Greičiau Dia..-Juodaplaukis vaikinas sunaikinęs mano gyvenimą, lyg niekur nieko stovėjo čia. Vakar jis atėjo čia, kai aš sėdėjau delne laikiau Niall ranką.

Viskas ką jis pasakė, kad man reikia 'atsisveikinti' Aš turiu palikti Niall. Tikiuosi dėl to jis bus laimingas. Nors ką aš juokauju? Žinoma bus. Niall buvo mergišius, jai tikrai mylėjo pasikankins, bet vėliau grįš prie senų įpročių. Greit sumaigiau paprastą, bet skaudų pasiaiškinimą. "Nebemyliu" Aš pati žudau save tai rašydama, net neįsivaizduoju, kaip mano blondinas gali pasiusti. Vis dėl to atsistojau ir nusivaliau ašaras, tik viena ranką dar šiek tiek palaikiau jo delne. Mano patiko kūno šiluma kurią jis skleidė, man patiko jo kūno artumas, mano patiko viskas.

-Greičiau.-Žmogus sugriovęs mano gyvenimą mane skubino. Aš galėjau viso labo pabūti čia dvi dienas. Vakar kai jį čia atvežė ir šiandien ir jis mane taip lengvai bando atimti iš Niall. Žinau, kad dabar turiu būti stipri. Stipresnė už viską, visas kliūtis. Nagu paglosčiau jo pirštų galiukus. Blondino veidas buvo pabalęs, o stipriai užmerkti akių vokai, mane neramino. Nors ir šiandien gydytojai man pasakė, kad Niall Horan yra kovotojas. Vis dėl nesulaikiau ašarų. Greit jas nusivaliau, aš net neturiu laiko atsisveikinti su juo. Tamsiaplaukis vaikinas, kurio net vardo nežinau neleidžia man to ir dėl Niall gyvybės aš pasiryžau paklusti.

-Greičiau..-Jis ir vėl suurzgė primindamas man savo egzistavimą, pavarčiau akis ir pasilenkusi paliečiau šiltas blondino lūpas. Tai buvo buvo paprastas pakštelėjimas ir atsisveikinimas mums.-Iki, Niall.-Sušnabždėjau. Akimis ėmė riedėti ašaros ir jos neketino sustoti. Apsisukau ir ketinau eiti, bet blondino ranka pirštų galais suėmė mano ranką ir nepaleido manęs. Aš išsigandau, bet kuo greičiau ištraukiau ranką. Tai, lyg magiška pasaka ar filmas, bučinys atgaivina mylimąjį ir atrodo Niall tikrai ėmė atsigauti. Greit išlėkiau iš jo palatos, nugara atsirėmiau į sieną. Viskas liko už medinių durų kartu su Niall. Ten dabar ir mano širdis. Nugara nuslydau siena ir garsiai kūkčiojau.

Eilinį kartą įsitikinau, kad gyvenimas negailestingas.

x

-Neliesk manęs.-Pro sukąstus dantis suurgzgiau. Vaikinas pavartė akis patraukė savo ranką nuo mano nugaros. Greit atsisegiau diržą ir išlipau iš jo mašinos stipriai užtrenkdama dureles.

-Ir beje aš Noah!-Riktelėjo atsidaręs langą, dar kart pavarčiau akis ir kuo greičiau nupėdinau į namus. Lyg kažkam rūpėtų idioto vardas.

Nusimoviau batus ir mečiau į šoną. Tetos vis dar nebuvo ir aš nustebusi dėl to, ji man neskambina su ja susisiekti neįmanoma, tai keista. Na bet nepirmas kartas. Trūktelėjau pečiais ir pasikabinau paltą. Kam rūpi? Man tikrai ne. Man nerūpi..niekas.

Ir štai ant šių žodžių aš ir vėl guliu lovoje apsikabinusi meškiną ir verkiu. Tai kvaila. Galbūt būčiau ir toliau liejusi ašaras, jai neskambantis telefonas. Pakėliau ranką, kad pakelčiau jį, bet jis iškart iškrito iš rankų. Niall. Neatsiliepiau.

x

Begalybę valandų, o gal minučių. Aš nežinau. Tiesiog stebėjau lubas ir miegojau. Telefonas nenustojo skambėjęs. Nežinau kiek dienų praleidau kambaryje. Nevalgiau, mitau tik vandeniu, todėl pilvą gėlė baisūs skausmai ir aš tikrai nesijaučiau gerai, bet aš ignoravau tai. Ignoravau viską aplink, net nėjau į mokyklą, Klara negrįžo. Nesiorientuoju laike. Tiesiog guliu lovoje, klausau pastoviai skambančio telefono ir viskas.

Galiausiai susigundžiau ir paėmiau tą velnio daiktą į rankas. Ir vėl Niall. 208 skambučiai nuo jo. Pasistengė vaikinas. Pavarčiau akis ir jau ketinau mesti telefoną tolyn, bet jis ir vėl suskambo, tik šį kartą skambino Zayn. Neskubėjau atsiliepti, lėtai tai padariau, o kai padariau akimirksniu pasigailėjau.

-Klausau?-Mano balsas priminė nesuderintas stygas. Tragiška ir beviltiška.

-Dia..-Niall suurzgė iškart numečiau ragelį. O ko aš galėjau tikėtis. Sprendžiant iš balso jis labai piktas. Hahahahah, kaip juokinga. Velnias, pasidariau sarkastiška. Kam rūpi? Niekam. Ar ne keista, aš siekiau Niall dėmesio, svajojau, kad jis būtų mano, o dabar jį palieku. Kartais tikrai norėčiau užmušti save. Tiesa, kelti prieš save ranką taip pat nepajėgiau. Aš bandžiau pridėti peilį prie riešo, bet aš iškart apsiverkiau, nes suvokimas smogė man į širdį. Aš noriu gyventi, kad ir nelaiminga. Tada aš mečiau peilį į pirmą pasitaikiusią sieną ir keistą, bet aš pataikiau būtent į Klaros paveikslą. Man teko jį išmesti, aš net nežinau ar ji supyks, o jos nėra namuose jau gan ilgą laiką. Tiksliai nežinau kiek, bet ilgai. Galbūt turėčiau rūpintis tuo, bet Klara visada taip elgėsi. Keista, bet ji be galo pašėlusi moteris.

Netrukus telefonas išsklaidė mintis apie viską. Nauja žinutė nuo Zayn. Greičiausiai Niall. Vis dėl to susiraukiau, bet lėtai ją atidariau.

Zayn>> Aš prisiekiu, Dia. Jai pamatysiu tave su 'tuo' idiotu užmušiu jus abu! 'Niall

Rankos pačios sumaigė atsakymą "Velniop tave" Bet aš neišdrįsau to išsiųsti, aš taip nesijaučiau. O meluoti, aš niekada nemokėjau. Aš mylėjau Niall, blogiausia, kad iki šiol myliu. Kiekvienas kartas kai pagalvoju apie jį drasko mano širdį. Atrodo mano viduje būtų tuštuma. Aš negaliu verkti, negaliu vaikščioti, negaliu daryti nieko! Aš tiesiog drybsau lovoje ir galvoju koks sumautas mano gyvenimas. Rankomis apglėbiau savo kūną. Aš buvau karšta, lyg turėčiau temperatūros, tačiau kūne jutau šaltį. Atrodo kažkas būtų įkišęs šaldytuvą į mane, kuris šaldytų visa mano krūtine.

-Kelkis ir ruoškis.-Noah įvirto į mano kambarį. Aš net negirdėjau to. Jis pažvelgė į mane ir suraukė kaktą.

-Nenoriu.-Užsitraukiau antklodę iki pat galvos, bet netrukus ji dingo nuo mano kūno. Noah suraukė savo tamsias ir neryškias aksi ir čiupo man už riešo. jo ranka stipriai suspaudė manąją ir pakėlė mane į viršų.

-Aš visada nebūsiu tau geras, Dia.-Jo delnas susidūrė su mano skruostu. Aš neverkiau. Man paprasčiausiai tai nerūpėjo. Aš žinojau iš kart, kad jis yra šūdžius ir aš to galėjau tikėtis.-Po penkių minučių būk pasiruošusi. Mes turime įrodyti tavo meilei, kad tu jo nebemyli.-Jis nusišypsojo ir stipriai pastūmė mane ant lovos. Po kelių minučių kambarys ir vėl prisipildė tamsos. Aš lėtai atsistojau ir priėjau prie veidrodžio, išsitraukiau pudros ir užtušavau veidą. Dabar atrodžiau geriau. Galbūt akyse, nebuvo tos ugnelės, bet dabar aš bent žinau pasirūpinsiu, kad Noah dingtų iš mano gyvenimo. Iš spintos išsitraukiau juodą suknelę ir apsimoviau ją, priedo priderinau juodus aukštakulnius ir pėdkelnes. Akis taip pat apvedžiau ryškiai juodu pieštuku ir jos padarė mane mane tikra panke. Išleidau plaukus ir šiek tiek juos suvėliau. Privalau būti stipri, kad ištverčiau tai.

Išlėkiau iš kambario ir atsistojau tiesiai prieš Noah. Aš vos sulaikiau juoką, pamačiusi jo veido išraišką. Jis pasiuto, kumščiai susispaudė, akys pajuodo.
-Atrodai kaip ožiukas.-Nusišaipiau ir jo ranka dar kartą susidūrė su mano skruostu, šį kartą tai privedė iki kraujo.
-Persirenk.-Sugriežė dantimis jis.
-Neketinu. Pats kaltas.-Nusišypsojau ir nusivaliau kraują.

Nauja taisyklė. Niekada nerodyk kaip tau sunku.

DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)Where stories live. Discover now