12

7K 303 3
                                    

Galiausiai pasirinkau paprasčiausiai man atrodantį sprendimą. Daugybę kartu sakiau, kad neturiu su juo bendrauti, taigi pasirinkau tokią progą ir nesvarbu, kad giliai širdyje to nenorėjau.

Spėju, tai viena iš priežasčių, kodėl nusprendžiau iš savo gyvenimo pašalinti Niall. Iš savo mamos paveldėjau labai kvailą bruožą.

Pajausti jausmus netinkamiems žmonės.

Aš visada buvau iš tų merginų, kurioms niekas niekada nerūpėjo, kurios galėjo bėgti iš pamokų ir viskas būdavo gerai, bet po avarijos mano gyvenimas visiškai sudužo į šukes.

Tik nežinau tai gerai ar blogai.

Bent sužinojau tiesą, kuri buvo slepiama, praradau artimus, kurie buvo apsimetėliai. Taip iš ties, manau, tai net gerai. Nors ir likau viena.

Atsidusau ir užsimečiau kuprinę ant šono. Pamokos jau buvo seniai pasibaigusios, tik tiek, kad mane kvietė direktorė. Kažkas jai pasakė, kad aš "dulkinausi" su Niall Horan, tačiau to nebuvo.

Atsidusau dar kartą ir ėjau tuščiais mokyklos koridoriais, kažkodėl trenkiančiais ligoninės kvapu. Nekenčiu mokyklos, nekenčiu kažko. Uhh. Kodėl aš šiandien tokia irzli?

-Būkime tyliai..-Pasigirdo vaikino balsas ir merginos kikenimas. Kažkoks vaikinas laikė prispaudęs liekną merginos kūną prie durų. Jie buvo užsiėmė visą įėjimą. Atsikrenkščiau ir jie abu atsisuko į mane.

Niall žvilgsnis pradžioje buvo sutrikęs, bet vėliau tapo piktas.. Jis greit pagriebė merginos ranką ir ėmė vesti ją šalin nuo manęs.

O taip jis pyksta ant manęs..

Greit išėjau iš mokyklos ir patraukiau gerai žinomu keliu iki namų. Vos pravėriau namų duris mane pasitiko pikti tėvų žvilgsniai.

-Kodėl susimušei su Beke?-Mano tėvai(savo patėvį ji laiko tėvu, bet bendrauja ir su tikruoju) parodė į kažkada buvusią mano geriausią draugę. Nesuprantu ką ji čia veikia?

-Ką?-Sutrikau ir jie susižvalgė, o tuo met pradėjo juoktis. Tipiški mano tėvai. Atsidusau ir greit nusimečiau batus, o tada ir kuprinę. Sviedžiau daiktus į tolimiausią kampą.

-Nepasikviesi Bekės?-Pasigirdo tėčio balsas. Prunkštelėjau, bet atsisukau į tėvus. Jie nežino, kad ji nebėra mano geriausia draugė.

-Eime.-Pasakiau atsisukusi į Bekę. Ji lėtai linktelėjo ir prikandusi lūpą ėmė lėtai lipti laiptais. Pravėriau kambario duris ir palikau jas praviras. Bekė žino, kad jas privaloma uždaryti.

Sunėriau rankas po krūtine ir prisėdau ant lovos. Laukia ilgas pokalbis. Bekė lėtai įžengė į mano kambarį ir uždarė duris. Ji lėtai į jas atsirėmė, bet vis dar tylėjo.

-Ką tu čia veiki?-Galiausiai prabilau aš. Aš visada buvau drąsesnė už ją. Bekė lėtai pakėlė akis į mane ir sukando virpančią lūpą. Galbūt man jos ir pagailo, tačiau per daug pykau už tai ką ji padarė, kad elgčiausi švelniai su ja.

-Aš noriu atsiprašyti..-Ji lėtai pasakė.

-Nemanai, kad per vėlu?-Paklausiau suirzusi. Nestipriai tryptelėjau su koją į žemę.

-Dia..-Ji numykė jau drąsesniu balsu.

-Tu mane įskaudinai. Ar tu bent įsivaizduoji kaip jaučiausi aš?-Paklausiau mano akyse jau susikaupė ašaros.

-Dia..-Ji ir vėl numykė ir dar bandė kažką sakyti.

-Mano buvo sunku..-Jau verkdama ištariau.-Tu mano geriausia draugė, o jis buvo mano vaikinas. Kodėl nepasakėte man to?-Į rankas paėmiau meškiną nuo lovos ir mečiau į bet ką. Jaučiuosi ir pikta, ir suirzusi, bet labiausiai liūdna ir nusivylusi.

-Aš atsiprašau..-Bekė numykė ir lėtai priėjo prie manęs. Ji atsisėdo šalia ir apvyniojo savo rankas apkabindama mane.-Aš atsiprašau..-Ji vis kartojo tą patį ir verkė kartu su manimi.

-Aš nežinau ar galiu tau atleisti...-Galiausiai pasakiau ir pakėliau akis į ją. Ji yra vienintelė geriausia mano draugė, bet ji šitaip pasielgė su manimi. Galbūt atleisti ir galėčiau, bet ir vėl pasitikėti. Tai būtų sunku.

-Viskas gerai..-Ji nunarino galvą ir atsistojo.-Aš geriau eisiu.-Drebančiu balsu pasakė ir priėjo prie durų. Vos ji pravėrė tas nelemtas duris supratau, kad ji vienintelis man artimas žmogus kuriam rūpiu.

-Stok.-Pasakiau ir ji lėtai baimės pilnu žvilgsniu atsisuko į mane. Atsistojau nuo lovos, priėjau prie jo ir į viršų iškėliau mažąjį pirštuką.-Prisimeni amžinai?-Paklausiau ir ji linktelėjo, o jos akyse jau galėjau matyti viltį.

-Ar tai reiškia?-Ji nebaigė sakyti nes aš pertraukiau ją linktelėdama. Bekė šoko man į glėbį ir mes stipriai apsikabinom.

-Tik daugiau nebe įskaudink manęs..-Lėtai paprašiau ir ji stipriai papurtė galvą sutikdama.

/Niall/

Vos įžengus į namus mano nosį pasiekė stiprus cigarečių ir alkoholio kvapas. Svetainėje sėdėjo mama ir gėrė alkoholį.

-Oh, kad būčiau sunaikinus tą nelemtą vaiką..-Sušnypštė ir su ranka trenkė per stalą. Ji kalba apie mane. Mano tikrasis tėvas jau seniai miręs, bet mamai vis dar likau aš. Tiksli jo kopija išore, bet skirtinga vidumi.

Niekada nebūsiu toks kaip mano tėvas. Suprantu, esu pakėlęs ranką ne prieš vieną merginą ir žinau, kad tai labai blogai, tačiau tikrai nepereisiu prie visokių nelegalių darbelių, prievartavimų ir žmogžudysčių.

Keista, bet kai buvau mažas svajojau būti futbolininku. Svajojau siekti karjeros su sportu, o dabar man tai atrodo kvaila. Gyvenimas nėra toks geras. Iš vis aš netikiu, kad tau kažkas padeda.

Gali būti laimingas, tačiau be pinigų daug neturėsi. Šį pasaulį valdo bepročiai, kuriems terūpi tik turtas.

Atsidusau ir iš šaldytuvo išsitraukiau vieną alaus. Tikrai neesu alkoholikas, bet kartais išgeriu vieną kitą butelį.

Gyvenimas priverčia. Pažvelgiau į laikrodį už 10 minučių man į darbą. Mano mama visiškai nedirba, o mes turime kažkaip išsilaikyti, taigi dirbti tenka man.

~~~~

Štai ir naujoji dalis, kaip matot šį kartą gana nuobodoka, bet kartais tokių dalių reikia manau :) Ps.Nusprendžiau nebe'tag'inti.

DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)Where stories live. Discover now