31

5.1K 248 3
                                    

Mano kojos virpėjo, o ant liemens jaučiau jo rankas. Duslus jo balsas ir nekaltas žvilgsnis. Aš tirpau jo glėbyje taip, lyg jis būtų ugnis, o aš vaškas. Degiau ir verkiau. Ašaros nesustodamos ritosi skruostais.

-Myliu tave.-Pravėriau lūpas ir ištariau šiuos žodžius. Jo rankos dingo ir jis paleido mane. Ašaros ėmė skalauti mano skruostus.

Pabudau išpilta prakaito. Sunkus ir greitas kvėpavimas. Košmaras. Dar vienas begalinis košmaras. Visą laiką tik ir te sapnuoju kaip prisipažįstu jam meilėje. Galbūt tai kažką reiškia. Galiausiai pati papurtau galvą. Nesuprantu kokias nesąmones čia paistau. Greit šokau iš lovos ir susiradusi kelnes,numestas ant žemės, apsimoviau jas, o tada ir likusius reikalingus rūbus.

Mano kvėpavimas vis dar greitas, pati esu karšta, nors odą ir gnaibo nakties šaltukas. Įkvėpiau didžiulį gurkšnį oro. Gaivus nakties kvapas. Tylu. Nors aplink pravažiuoja viena kita mašina, čia ramu. Ant medžio matau paukštį. vienišą ir atsiskyrusį - visai, kaip aš. Nunarinu galva ir pirštais pasiremiu į žandus. Kada baigsis visas šitas košmaras? Kiek laiko dar galiu kankintis? Po velnių iš vis kodėl Niall!? Kodėl negalėjau įsimylėti bet ko kito?! Žinau, aš sakau, kad aš jį myliu. Aš nežinau, bet kuo toliau tuo labiau man taip atrodo. Tie jausmai yra stiprūs. O Dieve.. Už ką man?! Netrukus mano akyse sužibo ašaras. Visai kaip per sapną jos ėmė plauti skruostus visai nesiruošdamos sustoti. Kūkčiojau žinodama, kad nieko nebe pakeisiu.

Į namus grįžau antrą valandą palūžusi ir sutrikusi, bet su vienu aiškiu tikslu. Aš pamiršiu Niall Horan. Aš nebūsiu kūkčiojanti mergaitė nuolaidžiaujanti jam. Aš jam parodysiu, kad jis nė velnio nevertas tokios kaip aš.

Šiuo metu aš guliu lovoje, žvelgiu į lubas ir kažkodėl žinau, kad neužmigsiu. Neiškentusi įsispyriau į šlepetes ir atsidariau spintą. Mano kvėpavimas sutankėjo pamačius pakabas nukrautas drabužių. Perkuičiau visą spintą, kol radau ko trokštu. Nusišypsojau ir supratau, kad Dia niekada nebebūs Dia. Tik ne prie kitų.

Pabudau tikrai ne su pačia geriausia nuotaika, bet didžiulis pyktis ant Niall padėjo man pakilti. Be jokių emocijų pažvelgiau per langą. Nuotaika neatsirado. Galiausiai nustačiau dirbtinę šypseną. Pilvas suurzgė. Nuvijau norą valgyti šalin ir išsitraukiau mėlyną suknelę. Taip pat pasiėmiau juodas prisegamas kojines ir aukštakulnius. Apsirengiau ir apsisukau veidrodyje. Atrodžiau gerai, tačiau tai nekėlė man šypsenos. Vienintelė mintis palaikanti gyvastį manyje yra įsivaizduojamas Niall veidas akimirką, kai aš tiesiog įrodysiu kaip jis man nerūpi. Užsimečiau tašę ant šono ir nieko nesakiusi išėjau. Žinau, Klara sakys man pavalgyti, tačiau aš to nenoriu. Mieliau sėdėsiu užsidariusi kambaryje.

Po keleto minučių pasiekiau mokyklą, nustūmiau mintis šalin. Po vakar nakties nusprendžiau nebesislapstyti nuo  Niall. Dabar troškau tiesiog prasmegti skradžiai žemę. Įėjau ir visų žvilgsniai ir vėl susmigo į mane. Atrodo jie matė mane kiaurai. Mintyse jaučiausi, lyg vampyras prieš saulę, tačiau realybėje eilinį kartą buvau neutrali. Mano kojos, lyg medinės žingsniavo pirmyn. Laikiau aukštai iškeltą galvą. Kol prie savo spintelės pastebėjau du vaikinus. Niall ir Zayn. Zayn mane pamatęs pamojavo. Niall šį kartą neatsisuko. Lėtai priėjau prie jų ir netrukus šaltos mėlynos akys pažvelgė į mane. Blondino žvilgsnis pasikeitė. Jis suspaudė rankas į kumščius ir Zayn nematant sugriebė mano riešą ir jį suspaudė. Norėjau cyptelti iš skausmo, bet susilaikiau.

-Dia.-Pasisveikino jis lyg niekur nieko. Juodaplaukis sutriko.

-Tai jūs pažįstami?-Paklausė jis ir pirštu parodė tai į mane, tai į Niall.

-Taip.-Šaltai atsakė blondinas nenuleisdamas akių nuo manęs, kol aš tiesios žvelgiau į priekį ir ignoravau visus. Netgi savo planą. Ką aš bandau apgauti? Man niekada nepavyks. Aš nė velnio nerūpiu Niall. O jis man rūpi.

-Pala..Nesuprantu kaip?-Juodaplaukis blaškėsi į šonus.

-Tu Zayn?-Staiga paklausiau ir jis dar labiau sutriko.

-Taip..-Lėtai ir vis dar nepatikėdamas paklausė. Aš visiškai ignoravau piktą Niall žvilgsnį ir išplėšiau savo ranką iš jo gniaužtų.

-Malonu susipažinti.-Liūdnai nusišypsojau ir jis paspaudė mano ranką, tuo pačiu atsakydamas man tikrai šilta šypsena.

-Mums reikia pasikalbėti.-Staiga Niall įsiterpė į pokalbį. Jis gerokai stumtelėjo mane į priekį. Ir šiurkščiai sugriebęs mano riešą, tempėsi mane į tualetą. Ten kur būsime vieni. Trumpam atsisukau į Zayn. Jis žengė žingsnį į priekį ir ketino kažką sakyti, tačiau aš papurčiau galvą į šonus ir jis tiesiog pasiliko savo vietoje. Žvelgdamas į mane su gailesčiu. Blondinas pastebėjęs mūsų susižvalgymą stumtelėjo mane į priekį ir dabar aš jau nudelbiau akis žemyn. Sustojau, kai buvom prie durų. Aš sugraibiau rankeną ir vos spėjau atverti tas sušiktas merginų tualeto duris buvau stipriai ir šiurkščiai įstumta į vidų. Mano apatinė lūpą šiek tiek atvipo, tačiau netrukus sugrąžinau ją į vietą. Niall pastūmė mane dar kartą ir dabar mano nugara rėmėsi į kriaukles. Aš skaudžiai ją susitrenkiau, bet nepaisant to neištariau nė garselio. Tik tyliai žvelgiau į jo mėlynas akis, kurios kiekvieną sekundę tamsėjo. Jis priėjo prie manęs ir netrukus trenkė. Plaukai užkrito ant veido, bet aš klusniai juos perverčiau atgal ir sukandusi žandikaulį atsisukau į Niall. Jo žandikaulis buvo perkreiptas, o akys pulsavo neapykanta.

-Ką tu čia veiki?-Surėkė jis ir aš krūptelėjau.-Netylėk savo pačios labui, nes būsiu priverstas imtis veiksmų, kurie tau nepatiks.-Suurzgė jis ir aš pati nejausdama susigūžiau. Aš nežinau ko bijojau. Ar tokio monstro stovinčio prieš mane ar to, kad giliai širdyje jis vis tiek man nepatiko.

Aš tikrai nesveika.

-Aš čia anksčiau nei tu.-Atrėžiau jam atgal, bet netrukus mano skruostas ėmė degti dar labiau. Aš susiėmiau už jo. Šį kartą skaudėjo. Labai.

-Neteisingas atsakymas.-Suurzgė jis ir priėjęs stipriai mane prispaudė prie veidrodžio. Aš aiktelėjau ir nevalingai savo rankomis sugriebiau už jo. Jo veidas persikreipė dar labiau.-Nenervink manęs, Diana.-Jo balsas buvo šaltas it ledas, o kvėpavimas karštas. Toks karštas, kad degino mano odą. Mano keliai linko ir aš vos pastovėjau. Jo ranka nuslydo ant mano kaklo ir netrukus jis mano galvą trenkė į veidrodį. Viena jo ranka stipriai suspaudė mano kaklą, o kitą spūstelėjo šoną.-Atmink Dia, aš bet kada galiu paversti tavo gyvenimą šioje mokykloje pragaru.

-Tau nepavyks..-Suurzgiau.

-Tu per daug nagla..-Jis nusijuokė ir dar kartą stumtelėjo mane į veidrodį. Aš suklykiau iš skausmo kai viena šukė susmigo man į galvą.

-Kas tu?-Staiga paklausiau ir jo veidas persimainė. Įniršis dingo, jis greit atsitraukė nuo manęs ir ėmė giliai ir greitai kvėpuoti. Jis gaudė kiekvieną oro gurkšnį aplink save, taip lyg negalėtų kvėpuoti. Aš sutrikusi jį stebėjau. Galiausiai jis pakėlė savo galvą, nukreipė akis į mane.

-Jei sužinosiu, kad kam nors prasitarei, pasinaudosiu tavimi ir paversiu tavo gyvenimą pragaru.-Ir po šių žodžių jis tiesiog dingo. Susmukau ant žemės ir pirštais pasinėriau į plaukus. Jaučiau kraują savo plaukuose. Pirštais tyrinėjau odą ir tuo pačiu verkiau nežinodama ką daryti. Galiausiai užčiuopiau šukę ir ištraukiau ją. Nesu tikra, kad jų nėra daugiau. Deja nebegaliu būti čia. Sunkiai ir lėtai atsistojau, o tada apsižvalgiusi išbėgau iš mokyklos. Pasinaudojau ta proga, kad dabar pamoka ir manęs niekas nemato.

Jau po kelių minučių buvau namuose. Susmukau savo kambaryje. Neturėjau nei laiko, nei jėgų. Susiradau kažkokį tepalą ir patraukiau į dušą. Aš atsikračiau visų rūbų ir paskandinau liūdesį, jausdama tekantį vandenį nuo mano kūno. Kai atsimerkiau pamačiau ryškiai raudoną vandenį. Kraujavimas stiprus, jei vanduo toks raudonas. Atsidusau ir silpnumui užėjus prisispaudžiau prie sienos, o tada lėtai nuslydau ja. Visi mano kūno plaukeliai pasišiaušė, rankomis apsikabinau save ir užmerkiau akis pasidėdama galvą ant pečių.

-Viskas gerai, Dia.-Pasakiau sau ir netrukus atsistojau. Nusausinau savo kūną ir vien po apatiniais atsiguliau ant lovos. Jėgos mane apleido, o vienintelis dalykas, kurio norėjau, buvo dingti. Pirmą kartą mačiau Niall Horan tokį. Netgi tada kai jis paleido  iš kumščio jis nebuvo toks baisus, bet dabar... Aš žvelgiau jam į akis  ir mačiau ne žmogų. Aš mačiau kažką, kas neturi jokių žmogiškų jausmų. Jis monstras. Monstrai meilės nejaučia. Aš kęsiu kiekvieną jo smūgį, bet nedingsiu iš čia. Galiausiai jis supras ką daro ir tada bus per vėlu. Jau dabar per vėlu. Jis galutinai pasmerkė mane. Aš žlugus. Viskas kas liko manyje yra meilė. Meilė kurią jaučiu monstrui. Aš esu pasmerkta tam. Esu pasmerkta kentėti. Nekenčiu savęs. Nekenčiu.

DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)Where stories live. Discover now