DESIRE N.H fanfiction ✔ (Sex Toy)

50

Atsistojau nusivaliau ašaras. Aš ir vėl kritau žemai. Esu giliam dugne. Praradau viską nes pasiaukojau dėl kitų. Papurčiau galvą. Šios mintys slegia mane, kaip ir skausmas kūne. Man skauda veidą, taip pat žandikaulį. Turbūt greit būsiu vis mėlyna ir naudosiu toną pudros jai Noah ir toliau taip mane muš. Tai skausminga, bet juk aš negaliu elgtis kitaip. Lėtai ir tyliai išėjau į gatvę. Lauke buvo šalta ir tamsu. Žmonių nedaug, tik vienas kitas praeivis kuriam niekas nerūpi todėl buvau rami.

Žengiau porą žingsnių ir įsukau į namų gatvę, tada dar porą ir taip ramiai žingsniavau, lyg nieko nebūtų nutikę, tačiau tik kurį laiką. Po kelių sekundžių nugara susidūriau su siena. Iškart supratau kieno tai kvapas. Nors blondino veidą gaubė šešėlis, aš atpažinau jo veido bruožus ir ypatingas mėlynas akis.

-Kaip pasiaiškinsi?-Suurgzgė ir ranka perbraukė savo plaukus. Aš stebėjau jį nustebusi. Aš nežinau ką sakyti. Nors norėčiau pasakyti tiesą, tačiau aš tylėjau. Apsilaižiau lūpas, nudelbiau akis į žemę, o tada pakėliau į jį.

-Nėra ką aiškinti.-Pasakiau, lyg tai būtų visai nesvarbu. Esu tikra, kad jis susiraukė. Niall ranka suspaudė mano ranką, toje pačioje vietoje kurioje ją laikė ir spaudė Noah. Sulaikiau save, negaliu išsiduoti. Aš vis dar nesuvokiau Niall reakcijos. Aš nežinau jis piktas, nuliūdęs, o gal net laimingas.

-Tu turbūt juokauji?!-Suprunkštė ir sušuko garsiai ir piktu balsu. Jo rankos paleido mane, bet kai pasikėliau ir ketinau sprukti jis ir vėl mane prispaudė prie sienos, tik šį kartą dar tvirčiau. Kūnu nuėjo šiurpuliai. Dabar arba niekada.

-Taip turėjo būti.-Ir vėl šaltas balsas. Aš jaučiausi tikra 'kalė' sakydama šiuos žodžius. Susiimk Dia! Bet aš negalėjau. Aš vis drebėjau ir visai ne nuo šalčio.

-Taip turėjo būti?-Blondino kumštis susidūrė su siena.-Ar tu po velnių juokauji?-Jo akys patamsėjo, kvėpavimas sulėtėjo, o po kiekvieno žodžio jis padarydavo ilgą pauzę.

-Aš tiesiog nebe myliu tavęs.-Aš padariau didžiulę klaidą kai mano balsas sumikčiojo ir Niall veide atsirado šypsena. Jis įrėmė abi rankas į šonus ir pasilenkė prie mano kaklo, išpūtė orą man į kaklą ir pasilenkė arčiau mano lūpų. Visą laiką stebėjau jį sutrikusi ir dabar laukiau tolimesnių jo žodžių.

-Meluoji.-Nusišypsojo ir savo lūpomis perbraukė mano ir tai man suteikė jėgų.

-Kaip tu manai, kad galiu tave mylėti kai tu buvai mane sumušęs?-Pasakiau tai su visa įmanoma panieka. Jis turėjo žinoti, kad "nekenčiu" jo ir pamiršti mane. Jis sutriko.-Tu tiek kartų įskaudinai mane. Visa mūsų draugystė, tai buvo tikslas, kad atkeršyčiau tau.-Pasilenkiau dabar jau aš arčiau jo veido.-Ir kaip matai man pavyko.-Papūčiau lūpas. niekada nemokėjau meluoti, bet šį kartą aš tai padariau.

-Ir tu manai aš tuo patikėsiu.-Jis bandė nusijuokti sarkastiškai, bet išėjo be galo liūdnas juokas. Aš įskaudinau jį.

-Taip tu patikėsi, nes tai tiesa.-Atšoviau ir uždėjau ranką ant jo širdies. Jis sutrikęs pažvelgė į mane.-Pajusk tai, kaip ji dūžta, Niall.-Apsilaižiau lūpas.-Tu neįsivaizduoji, kaip sunku stebėti, kai žmogus kurį tu myli myli kitą.-Giliai atsidusau. Jis tylėjo.-O tu mylėjai visas.-Nusišypsojau nors jis to ir nematė. Patraukiau ranką nuo jo krūtinės ir ja perbraukiau plaukus.

-Ir kodėl aš apie tai nepagalvojau anksčiau.-Jo juokas buvo skaudus.

-Tai ne mano bėdos.-Nusišypsojau ir mintyse vos nepasmaugiau savęs. Aš niekada negalėčiau pagalvoti, kad šnekėsiu būtent šitaip. Jausmas toks, lyg draskyčiau pati save, o ypatingai jaučiau skausmą širdyje. Atrodė, kad aš mirštu, tam, kad prisikelčiau ir vėl mirčiau ir taip kiekvieną sekundę.

-Turėjau seniai suprasti, kad tu tokia Dia.-Jo žodžiai siutino ir skaudino mane. Jis pasikasė savo žandą ir pažvelgė į mane atšiauriu žvilgsniu.-Tu kalė.-Nusijuokė sarkastišku juoku, lyg juoktųsi iš savęs ir tai buvo viskas. Po kelių minučių jis tiesiog apsisuko ir dingo tamsoje. Jis paliko mane vieną, aš turėčiau džiaugtis, bet aš negaliu. Aš mylėjau jį ir viskas ką sakiau buvo netiesa. Aš mylėjau jį. Mano kūkčiojimas girdėjosi visoje gatvėje. Rankomis sugraibiau striukės užtrauktuką, o tada išsitraukiau mažą peiliuką. Aš sėdėjau ant žemės ir mano kūną gaubė nemalonus šaltis. Nepaisiau to, tik papurčiau galvą ir pridėjau peilį prie rankos, tačiau aš nebuvau tokia. Galbūt kažkada galėjau taip elgtis, bet tik ne dabar. Dabar aš turėjau būti stipri, Dia, taip? Stiprūs žmonės taip nesielgia. Numečiau tą patį metalinį daiktą ant kelio ir lėtai, bei skausmingai atsistojau. Ašaros vis dar neapleido mano akių, bet aš vis ėjau. Klupinėdama, gailėdama savęs ir nelaiminga.

Juokinga kai žmonės sako, kad aš gyvenu laiminga gyvenimą. Kai buvau maža pas mamą ateidavo kažkokios tetos, jos nusimaudavo savo striukes mano kambaryje. Niekada nesupratau kodėl, tada jos ateidavo prie manęs. Krestelėdavo į vietą lovoje šalia manęs, nagu perbraukdavo savo odą ir nusišypsodavo man, o tada visada tokie patys žodžiai. "Tu būsi laiminga, mažoji Dia" Ir panašu, kad jos melavo. Tik niekad nesupratau, kodėl jos lankėsi pas mane.

Papurčiau galvą ir iš striukės sugraibiau mažą raudoną raktą su kryželiu. Atrakinau namų duris, kaip visada nusispyriau batus ir nubėgau į viršų, tačiau vos įžengiau į kambarį, mano akis užpildė ašaros. Aš visur matau tik jį. Vaikiną kurį myliu.

Į rankas pakėliau jo maikę, kuri turbūt liko nuo paskutinio karto kai jis buvo čia. Lėtai priglaudžiau ją prie veido ir įkvėpiau jos kvapo. Jis vis dar dvelkė tuo pačiu laisvės ir ryžto kvapu, kuriuo kvepėjo Niall.

Aš išprotėsiu, jai taip ir toliau aš tikrai išprotėsiu.