You & I (N.H.)

41 dalis

Noriu pranesti, kad yra nauja isto :D tik su Harry :) tikiusi nieko tokio, nes kazkaip pabandyt uzsimane, so, KAS NORIT UZEIKIT PAS MANE, NU I PROFILI, NE I NAMUS :D ISTO PAVADINIMU DRUGS :3 IR BEJE, GERO SKAITYMO! MYLL XX
______________________________________________________________________________

-Niall, kas čia yra? Kodėl visi šie dalykai yra čia?-dar kar paklausiau jo ir mano smalsumas jau perlipo reikiamas ribas.

-Grace, aš... aš, nenoriu... dar sakyt..-nuleido galvą Niall ir aš suraukiau antakius.

Nejaugi tai tikrai taip blogai?

-Kodėl?-paklausiau ir žinau, kad busiu numušta nuo šios žemės, vien tik už smalsumą ir tokį žmonių paslapčių pešimą. Bet jeigu  Jūs būtumėte mano vietoje, būtumet pasielgę taip pat, ar ne?

-Tiesiog nenoriu ir tiek.-jo balse girdėjo suirzimas, bet aš vistiek nepalikau šios temos.
-Niall, neįsivaizduoju, kas čia buvo, bet tikrai nepakęsiu paslapčių.-suurzgiau ir mačiau, kaip Niall pavarto akis. Ugh.. 

-Tu nori sužinoti, kodėl šis kambarys, toks vaikiškas?-linktelėjau.-Na, gerai, bet niekam neprasitari apie tai.-suraukęs antakius pasakė ir mane tai baugino. Jis priėjo medinę lentyną, kurioje buvo sudėti maži, minkšti žaisliukai. Jis ranka pasiekęs mažą bitutę, pradėjo ją žiūrinėt ir šyptelėjo pats sau.-Um... Kai dar nepriklausiau tai merginų kompanijai, turėjau... Kaip ir normalų gyvenimą?-paklausė pats savęs ir aš pakėliau antakį. Normalų gyvenimą?-Turiu omeny.... Turėjau merginą, buvau paprastas, niekuom neišsiskiriantis žmogus.-tarsi perskaitęs mano mintis, pasakė.-Rita, buvo mergina, kurią mylėjau. Viskas, apie ką galėjau galvoti visą laiką, tai ji.-sustingau. Rita. Nejaugi tai ta pati mergina, buvusi su manimi tame rūsyje?

Nežinau ar Niall ją matė. 

Nežinau ar jis ją matė.

Žinau, tik tiek, kad aš jam neprasitariau apie ją.

-Um, mes taupėmęs pinigus, svajojom apie nuosavus namus, šeimą.... Viskas klostėsi... Galima sakyti puikiai.-jis atsuko į mane savo žvilgančias akis ir aš susiraukiau. Nejaugi jis verkia?-Susitaupę pakankamai pinigų, nusipirkom šį namą.-jis pakėlė galvą į kambario lubas ir šyptelėjo.-Po kurio laiko Rita pastojo. Nutarėm padaryti vaikui kambarį, kad iš karto būtų vieta, kur jis gyvens....-jis nuleido galvą atgal į žaisliuką ir stipriai suspaudė lūpas, bei suraukė antakius. 

Manau jis taip stipriai suspaudė antakius, kad netgi galėtų geležies strypą sulankstyti. 

-Po maždaug penkerių jos neštumo mėnesių, ji persileido. Man įrodinėjo, kad netyčia paslydo ant laiptų ir krito ant pilvo. Bet man atrodė visiškai kitaip. Po vaiko žūties, ryšys, buvęs tarp mūsų, tarsi išgaravo. Neliko nei menkiausios mūsų meilės kruopelytės.-jis delnu švelniai prilietė savo žandą ir truputį pajudino. Jo kvėpavimas pasidarė gilesnis.

Taip, jis verkia.

O ką man daryti?

Turbūt apkabinti jį, taip?

-Niall, ar tau viskas gerai?-arsi nežinodama, kad jam ne viskas gerai, paklausiau.

Man su galva tikrai nėra gerai.

-Taip, man viskas gerai, tiesiog... Nežinau... Visa tai, vyko taip seniai ir.. Net neįsivaizduoju kur Rita yra dabar. Vieną vakarą, ji tiesiog dingo iš šito namo, su visais daiktais.Jis pakėlė savo ašarotas akis į mane ir aš jam lengvai nusišypsojau. Nesakysiu jam apie Ritą, nesakysiu nieko. Nenoriu, kad jis sielvartautų.