You & I (N.H.)

15 dalis

Pro duris įžengė mėlynų akių ir išsitaršiusių plaukų vaikinas. Tai tas pats, su kuriuo yra Melany. Aš jį užmušiu, tuojau pat.

Pasitraukus nuo Niall priėjau prie vaikino ir užsimojus, stipriai dėjau antausį.

-Ką padarei Melany?! Kur ji?!- sušukau ir tiesiog viriau iš pykčio.

Vaikinas atsipeikėjęs pasižiūrėjo į mane ir jo veido mina persimainė iš susirūpinusios į piktą.

-Aš jai nieko nedariau. Pati kalta, kad dabar be sąmonės.-pasakė ir jo balsas kilo.

Vėl užsimojau trenkt, bet nesureagavau, kai jis pagavo mano ranką ir stipriai ją suspaudė.

-Net nebandyk.-suurzgė.

-Paleisk mane! Tu psichas! Kaip gali sakyt, kad ji pati kalta dėl samonės netekimo?!Tu nenormalus!!-sušaukiau, bet tuo pačiu pasigailėjau savo žodžių, nes pajaučiau didelį smūgį į savo veidą.

Kritau ant grindų ir susiėmiau už savo veido. Ašaros pradėjo lašėt nuo mano blakstienų ant degančio žando. Atmerkiau akis ir pamačiau tą patį vaikiną, bet jis stovėjo vis dar prie durų ir žiūrėjo žemyn į mane.

Pakėliau galvą ir bandžiau stotis.

Pagaliau stovėjau ant savo kojų, bet mano galva pradėjo suktis ir kartu vaizdas. Užsiėmiau už galvos ir tiesiog kritau atgal.

Nespėjau pasiekti grindų, kai buvau pagauta stiprių rankų.

-Louis ko norėjai? Sakyk greičiau ir dink!-pasakė balsas ir tai manau buvo Niall, nes be to Louis ir manęs, buvo tik jis. Man įdomu, kur jis buvo, kai man tas psichas trenkė?

Pradėjo labiau skaudėt galvą ir suinkščiau iš skausmo.

-Norėjau, pasakyt, kad Melany viskas gerai ir ji neužilgo turėtų pabust.-pasakė Louis ir dar pramerkus akis pastebėjau, kad jis į mane pasižiūri ir nieko nesakęs pasišalina iš čia.

-Grace? Girdi? Kur skauda?-išgirdau balsą ir vėl suinkščiau, nes buvo per garsiai.

-Nerėk..-tyliai pasakiau ir užmerkiau akis.

-Ne ne ne ne ne.. Neužmerk akių! Grace!-jau dabar tikrai rėkt pradėjo.

-Gi sakiau nerėkt..-vėl pasakiau užmerkus akis.

-Aš nerėkiu! Po galais aš tau noriu padėt, o tu nieko nedarai, tik čia inkšti ir sakai nerėkt.-jau dabar susinervavęs pradėjo kalbėt Niall.

-O ką man reikia daryt?... Būtum sustabdęs savo draugą, tai man dabar būtų žymiai geriau..-pasakiau ramiai, nes negaliu garsiai kalbėt.

Išgirdau tik sunkų atodūsį. Po to sekė ilga tyla.

Galiausiai pajaučiau rankas apsivėjant mano liemenį ir mane pakeliant. Po kelių sekundžių pajaučiau minkštus patalus po savimi.

-Ačiū....-tyliai pasakiau ir patogiau įsitaisiau.

-Klausyk, atleisk, kad leidau jam, tau trenkt....-išgirdau Niall tylų balsą.

-Atleidžiu..-pasakiau vis dar tyliai.-Dabar leisk man pamiegot.-pasakiau ir nusisukau nuo jo į sieną. Nenoriu su juo kalbėt. Esu ant jo pikta, gal. Iš dalies esu pati kalta, kad nepagalvojau apie savo žodžius... Bet negalvojau, kad jis man trenks. Ir vėl per daug galvoju..

Po šių žodžių įnikau į miegą, be sapnų.

Niall pov.

-Atleidžiu...-išgirdau tylų Grace balsą ir ji sujudėjus nusisuko nuo manęs į sieną. Nesuprantu kodėl ji ant manęs pyksta? Pati kalta, kad Louis jai trenkė, bet esu kaltas ir aš, kad leidau jam trenkt. Galiu pripažint, kad Louis dar vis nelaiko savo pykčio savyje. Geriausiai išsilaikęs nuo pykčio yra Liam. Jis negali pykt, jis visada pakalbės, bet netrenks niekam, nebent tai būtų neišvengiama. Jo mergina Sophia jį paveikė visiškai. Jis įsimylėjo ją iki ausų ir tiesiog yra vyras po padu. Man tai juokinga, kaip galima užsilaikyt su viena mergina? Ji skirta tik pasilinksminimams, o ne meilei ir dar kažkokiam šūdui.