You & I (N.H.)

23 dalis

Skaitydamos klausykit: Birdy-People help the people

(Po mėnesio)

Grace pov.

Pramerkiau akis.

 Pradėjau vartytis lovoje ir rąžytis. 

Dar viena šūdina diena...

 Po to karto, kai Niall pasakiau ką norėjau.. Na.. Aš jo nemačiau daugiau... Tikrai pasielgiau kiauliškai.. Na, jis irgi ne ką geriau. 

Vis prisimenu jo apyranke. Nežinau ką ji galėtu reikšt. Nieko nesugalvoju.. Skausmas? Kančios? Bet kodėl? Kas jį kankina? Niekaip nedaeina man..

-Na, ką? Reikia keltis..-pasakiau sau ir numetus nuo savęs paklodę, atsikėliau. Priėjau rūbų spintą ir mane pasitiko Niall kvepalų kvapas. Nežinau kodėl, bet aš jo pasiilgau.. 

Pakračiau galvą ir bandžiau nuvyt visas blogas mintis šalin. Pasilenkiau ir išėmus apatinį trikotažą, atsitiesiau. 

Išgirdau garsų beldimą ir pašokau iš savo vietos, nes aš tikrai nieko nelaukiau, o ypač ryte, nors... Atidariau duris ir už jų stovėjo ta pati moteriškė, kuri dalija pusryčius. Huh... 

-Laba..-pasakiau.

-Labas, brangute. Atnešiau pusryčius ir Horan dar vis nėra?-padavė man mano porciją ir aš tik pakračiau galvą ir padėkojus užvėriau duris. Kur jis po velnių gali būt? Nors paliktų kokią žinią, kad jam viskas gerai, bet ne.. Nieko..

Pasidėjau pusryčius, ant naktinio staliuko ir pati šokau į vonios kambarį.

Nusiprausus, jaučiausi gaiviau ir mintys apie Niall dingimą, po truputį blėso. Su rankšluosčiu atsisėdau ant lovos ir pasiėmus lėkštę, valgiau mirtinoj tyloje, kurioje girdėjosi tik mano kramtymas.

Pavalgius, pakabinau rankšluosčius, kur tik įmanoma, kad jie išdžiūtų ir pasiėmus kelnaites, greit jas užsidėjau ir užsisegiau lemenuką. Susiradau juodas kelnes ir užsidėjau Niall megztinį, ant viršaus. Pasiėmiau lėkštę ir atidarius duris, jas užrakinau ir šlepsėjau link nešvarių indų stalo.. Čia kiek vėsoka, nors lauke ir šviečia saulė... 

Atidariau dideles duris ir išgirdau indų dūžinėjimą į vieną kitą. Nuleidus akis ėjau link stalo ir palikus indą išėjau.

-Oi, atsiprašau...-pasakiau, nes išėjus kaktomuša susidūriau su kažkuom.

-Čia tu?-kažkas paklausė ir tą balsą esu girdėjus. Pakėliau akis ir susidūriau su dviem žaliom akim. 

-Taip, čia aš..-pasakiau kiek šyptelėjus.-Aš Grace, jei ką.-pasakiau nusišypsojus ir Lukas man atsakė tuo pačiu.-Tai.. Aš jau eisiu.-pasakiau, bet buvau sustabdyta jo žodžių.

-Kas yra? Grace?-paklausė jis ir norėjau išrėkt visiems, kad aš kalta dėl Niall dingimo, bet susilaikiau ir pakračius galvą, tiesiog nuėjau nuo jo.

Priėjus kambario duris, pamačiau, kad jos kiek pravertos. Persigandau.. Kas ten gali būt? Juk aš viena turiu raktą, nebent...

Pradariau duris labiau ir išvydau seniai matytą žmogų. Tai.. Tai Niall! Tai jis! Jis stovi prieš mane!! 

Taip, aš džiūgavau mintyse, bet tikrovėje, stovėjau ant durų slenksčio ir nežinojau ką sakyt.

Niall pakėlė į mane akis, bet sekundei nepraėjus, jis vėl jas nusuko ir toliau krovėsi daiktus. Pala.. Krovėsi daiktus? Tai, kaip čia išeina? Jis išeina?

-Ką... Ką, čia darai?-paklausiau jo ir mano base girdėjosi didelis jaudulys.

-Deduosi daiktus. Išeinu iš čia.-pasakė be jokių emocijų ir aš įėjus į kambarį, uždariau duris paskui save.