You & I (N.H.)

12 dalis

****Niall pov.****

Stovėjau netoli Grace, kai ji nuėjo pas savo draugę.

Nesuprantu aš jos. Vieną kartą ji linksma, kitą liūdna ir dar kitą nežinia kas jai užeina... Kam aš leidausi Jay, kad jis man duotų ją? Kam man jinai reikalinga? Tik geria mano visus nervus... Man atrodo nuo jos, mane neužilgo išveš į psichiatrinę ligoninę....

Stebėjau Grace ir jos drauge.... Patricia? Ne.. Hmm.. Perrie? Taip! Tai ji kuri išėjo su Harry. Nu įdomu, įdomu, kaip jai sekėsi su juo.

Pats nepastebėjau, kai išsišiepiau, bet ji greit dingo nuo mano veido, kai išgirdau iš Perrie lūpų, išeinančius žodžius...

-Jis manęs vos neišprievartavo ir...-pasakė padarius didelę pauzę ir jos akyse kaupėsi ašaros, o balsas lūžinėjo.-Norėjo man trenkt.. Grace... Aš... Aš bijau...-pasakė ir pradėjo kūkčiot....

Wow... Tokių jos žodžių nesitikėjau. Na taip, Harry mergišius, bet, kad ranką kelt prieš merginą, tai dar neteko girdėt.

Grace ją apkabino ir glostė plaukus, o Perrie tiesiog raudojo kruvinom ašarom jai į petį.

-Ššš... Nusiramink, jis pasikarščiavo. Svarbu, kad tu čia sveika ir dabar teliko laukti, kaip Melany.-vis dar glostydama Perrie plaukus pasakė Grace.-Nemanau, kad tai pasikartos..-suburbėjo sau po nosimi, bet deja girdėjau net ir aš.

Grace atsisuko į mane ir be garso ištarė, kad jos eina, o aš pritardamas palinksėjau galva.

Grace apsikabinus per pečius Perrie, nuėjo koridorium, link MŪSŲ kambario, o aš nelaukęs nieko nukulniavau į vieną vietą.

Stovėjau prie didelių durų. Galėjau girdėti trankią muziką už jų ir, tai yra viena vieta, kur galiu rasti Harry.

Galiausiai pravėriau plačiai duris ir mane pasiekė tvankus oras. Muzika, jau nebebuvo tyli, o labai garsi.

Nespėjau, net prieit normaliai minios, kai prie manęs prisitrynė kelios merginos. O jos visai nieko... Gal pasilinksmint?.... Juk niekas nesužinos, ar ne? Neabejoju tuo.

Pasižiūrėjau į vieną besitrinančią merginą ir paėmęs ją už rankos, pakėliau, kad ji būtų lygi su mano veidu. Jai tai nebuvo sunku, nes ji buvo su aukštakulniais.

Greit užmečiau akį į laikrodį, esantį ant savo riešo. Dabar lygiai šešios valandos, manau, nieko neatsitiks, jei pabūsiu čia iki dvyliktos nakties. O gal ir visą naktį, nes nemanau, kad manęs pasiges.

Vėl pasižiūrėjau į merginą prieš save ir ji į mane žiūrėjo savo žaliai rudomis akimis visai, kaip Grace... Ne... Niall, neišskysk, kaip boba! Prisimink, tau ji nerūpi!

-Puse septinių, prie durų.-sušnabždėjau, o gal surėkiau, nes muzika buvo labai garsi. O gal taip geriau, niekas nesužinos ką darau.

-Būsiu.-priglaudė savo lūpas prie mano ausies ir saldžiai pasakė. Toks jausmas, kad ji apseilėjo ausį.

Palikęs ją minioje, nuėjau ten, dėl ko buvau čia atėjęs. Kartu nusisluoščiau tos mergos seiles sau nuo ausies. Fuu...

Priėjau prie baro ir apsidairiau.

Pagaliau atsisukęs į reikiamą pusę, pamačiau ne naują vaizdą.

Harry sedėjo ant kėdės ir ant jo buvo tiesiog užsilipus viena mergina.

Nuėjau prie draugo ir atplėšiau tą kekšę nuo jo.

-Ar tu galvoji ką darai?-sušukau, nes reikėjo perėkt muziką.-Juk supranti, kad jei apie tai sužinos Jay ar jo pakalikai. Tu lėksi iš čia.-Harry tik pavartė akis ir pradėjo šaukt kartu.

-Aš dar ir kaip galvoju. Ir manau aš jau nebepriklausau čia, nes Perrie apie mane papasakojo jam.-pasakė ir nusijuokė, bet juokas buvo nervingas.

-Nemaniau, kad Harry Styles, taip lengvai pasiduoda... Bet.. Ką jau padarysi... Tave nugalėjo bejėgė mergina.-pasakiau ir tipo nuliūdau, bet ištikrųjų laikiau šypseną, nes žinojau, kad tai jį privers kažką daryt.

Jis greit atsistojo nuo kėdės ir truputį susiubavęs, nulėkė prie durų.

Aš nusišypsojęs pergalinga šypsena klestelėjau į jo vietą.

-Vieną viskio, prašau.-pasakiau barmenui ir jis liktelėjęs atsuko ''Jack Daniel's'' butelį ir įpylė į mažą stiklinaitę.

Paėmęs ją iš jo rankų, greit užsiverčiau ir mano akis patraukė laikrodis, kuris rodė pusę septinių.

Padėjęs stikliuką ant baro ir užmokėjęs už jį patraukiau link klubo durų.

Jas priėjęs pamačiau tą pačią merginą, jau belaukiant manęs.

Pamačius mane ji jau norėjo šokt į glėbį, bet aš atsitraukiau. Nemėgstu apsikabinimų, jie man atrodo šlykšts.

Mergina nespėjo sureaguot, kaip aš pasitraukiau ir tiesiog dėjosi batonu ant grindų.

Pradėjau leipt juoku. Negalėjau sustot. Gal ir blogai darau, kad nepadedu jai atsistot, bet ji net nesistengė atsikelt pati.

Pritūpiau prie jos ir pamačiau dar juokingesnį vaizdą. Ji užmigo!

Paėmiau ją ant rankų ir nunešiau prie artimiausios sofos. Paguldžiau ją ir nuėmęs jos plaukų sruogą nuo veido, prisiminiau jos akis. Ji man primena Grace... Kodėl aš ją vis prisimenu? Ji kaip siela, kuri mane persekioja.

Palikęs tą merginą ant sofos pradėjau eit link mano ar mūsų kambarį. Net nežinau kaip jį vadint.

Priėjęs prie kambario durų, išgirdau vaikino balsą. O ne jis tikrai nelies to kas mano.

Spyriau į duris ir joms atsidarius, pamačiau šokiruojantį vaizdą.

Grace buvo prispausta prie sienos ir buvo nurengta iki puses, kad matėsi jos juodas lemenukas.

Prie jos buvo prisispaudęs kažkoks vaikinas, bet jam atsitraukus nuo Grace, atpažinau, kad tai vienas Jay pakalikų. Tas šunsnukis... Aš jį užmušiu.

-Traukis nuo jos.-suurzgiau ir vaikinas tik nusijuokęs iš manęs vėl prisiartino prie Grace ir pabučiavo jos kaklą. Ji pradėjo muistytis ir iš jos akių pasibyrė jau kelinta ašara.-Pasakiau traukis nuo jos. Kurio žodžio nesupratai?-paėmiau vaikiną už pakarpos ir atitraukiau nuo Grace.

Ji gavus erdvės nučiuožė žemyn siena ir prisitraukus kelius verkė. Tai manyje kėlė dar didesnį pyktį.

-Dabar tave pamokysiu, kaip nelįst, prie to, kas mano.-pasakiau ir atsisukau į jau išsigandusį vaikiną.

Užsimojau kumščiu ir vožiau jam per veidą. Po jo sekė kitas ir dar kitas, kol jau tas šiukšlė krito ant žemės su keliais. Jau norėjau užsimot spirt su koją, bet mane sustabdė mažos rankos apsivijusios mano liemenį.

-Nereikia, užteks. Manau jis jau pasimokė.-sušnabždėjo man į ausį.

Nuleidau akis į tą vaiką ir jis nieko nelaukęs pasišalino iš kambario.

Gyliai įkvėpiau ir atsisukau veidu į Grace.

Ji tik įsikniaubė į mano marškinius ir pradėjo raudot. Jos rankos vis dar buvo apsivijusios mano liemenį.

Galiausiai nugalėjau savo principus ir apkabinau ją atgal. Pradėjau švelniai glostyt jos plaukus ir išgirdau jos trūkčiojantį balsą.

-Niall... Aš... Aš.. Bijau... Bijau, kad... Tai pasikartos...-pasakė ir dar labiau įsikniaubė man į krūtinę.

-Nebijok. Aš būsiu šalia. Visada.-pasakiau ir pats nepatikėjau savo žodžiais.

Ji pakėlė savo ašarotas akis į mane.

-Prižadi?-paklausė.

-Prižadu.-pasakiau ir nuėmęs jos rudų plaukų sruogą nuo veido, palenkiau galvą ir suliečiau mūsų lūpas.

Nežinau ką ji su manim daro, bet tai ne į naudą mano reputacijai.....