You & I (N.H.)

22 dalis

Atsistojus, dar vis žiūrėjau į nueinančią šeimą, bet nutraukiau žvilgsnį, atsisukdama į Niall.

-Einam.-pasakiau ir apsisukus, pamačiau kioskelį su ledais. Kaip jų norėčiau... Bet pinigų neturiu.. Na, turbūt apseisiu..

-Nori ledų?-išgirdau vaikino balsą ir pasisukus į jį, padariau akių kontaktą.

-Um... Ne, tik šiaip žiūriu..-pasakiau ir pradėjau žvalgytis, kad atrodytų įtikinamiau. Vis dėl to, man tikrai pasidarė įdomu čia. Nebuvau iš tų, kurie keliauja labai daug,taigi, Airija, man buvo išimtis. Turėjau apsižvalgyt. Nors ir esu čia ne savo noru, bet žvalgytis niekas netrukdo.. Tikiuosi..

-Štai, imk.-nuleidau akis į Niall ir pastebėjau jo rankose dvi porcijas ledų.-Nežinau, kokius mėgsti, taigi paėmiau vanilinių.-pasakė ir atkišo kreminės spalvos ledus.

-Um... Ačiū, bet sakiau...

-Tiesiog valgyk, nedėkojus.-pasakė jis ir pavartė akis. Okey.. Kaip nori..

Pasiėmiau savo ledus ir nulaižiau vieną pusę.

-Gal nori pažaist dvidešimt klausimų?-paklausiau aš ir stebėjau jo reakciją. Jis tik patrūkčiojo pečiais ir linktelėjo.-Okey.. Um.. Kiek tau metų?-paklausiau ir manau ir taip aišku. Jam tikrai nebus aukščiau 23.

-Spėk.-pasakė.

-Hmmm.. Gal dvidešimt keturi? Trys?-paklausiau ir jo veidą papuošė didelė šypsena. Nežinau ką ji reiškia, bet supratau, kai išgirdau jo atsakymą.

-Buvai arti, bet nepakankamai.. Man dvidešimt šešeri.-pasakė ir mano žandikaulis tiesiogine to žodžio prasme atvipo. 26? Jis gal veido plastines operacijas darosi, kad atrodo, kaip paauglys?

-Wow... Nesitikėjau-pasakiau.-Umm.. Koks tavo pilnas vardas? Ar tik taip ir yra, Niall Horan?-paklausiau ir netyčia užkliuvau už akmenuko.Jau galvojau, kad krisiu nosimi žemyn, bet išsilaikiau. Truputį cyptelėjau, bet po to užsidengiau burną, nes buvo kiek gėda, prieš kitus žmones. Atsisukau į Niall ir jo veidas buvo raudonas ir jau matėsi, kad jis neišlaikys juoko.-Žvenk..-pasakiau ir Niall atidarius burną, jo juokas pasklido po visą parką. Dieve, kaip įmanoma, sugyvent su tokiu juoku? Jis beprotiškas..-Na, tai pasakysi?-paklausiau ir jis jau valėsi juoko ašaras. Pavarčiau akis ir atsisedau, ant netoli esančio suoliuko.

-Uoj... Hmm.. Ne.. Esu Niall James Horan..-pasakė jis vis dar su pauzėmis, aišku juoko. Okey, reikės prisimint, jei ką.

-Gerai..Kokia tavo megstamiausia spalva?-paklausiau, bandydama nutraukti jo mintis, nuo buvusio įvykio.

-Žalia.-pasakė ir palaižė ledų. Tiesą sakant, nežinau ką, net klaust. Iš vis, tai keista, kad kalbu su savo pagrobėju. Iš pirmo žvilgsnio, jis gali pairodyti, tikrai normalus, nors ir turi tuziną tatuiruočių, auskarą lūpoje ir rausvai dažytus plaukus, bet jo veidas, per daug mielas atrodyti piktam. Ir dabar aš užtikau save galvojant apie jį.

Nusprendžiau paklaust tikrai durno klausimo, bet jis vienas, kuris šovė į galvą.

-Kodėl pasidažei plaukus?-paklausiau jo ir jau norėjau sau trenkt per veidą. Tai. Pats. Durniausias. Klausimas. Kuri. Buvau. Kadanors. Išgirdus. Iš. Savęs.

-Šeip sau. Norėjau ir tiek. Mano plaukai, nėra natūraliai blondiniški, jie rudi.-pasakė ir dabar jau aš trūkau juoku, nes nu, ką? Dažytis plaukus? Bernui? Nu šito dar negirdėjau.

Bandžiau save ramint ir apsiraminus, pažvelgiau į šalia sėdintį Niall.

-Tu ką? Rimtai? Dažaisi plaukus? Ir kiek jau laiko?-paklausiau su pašaipa ir kiek mačiau, jo veide matėsi nepasitenkinimas, taigi surimtėjau.

-Dažausi plaukus jau ilgą laiką ir nežadu sustot, bet kaip matau tu ne ką geresnė, nes iš vis nesidažai, kaip normali mergina.-pasakė jis ir jau dabar mano veide atsispindėjo nepasitenkinimas.

-Tavo žiniai, aš esu alergiška kosmetikai, taigi negaliu dažytis.-pasakiau.-Ir manau mums laikas.-atsistojau ir pradėjau žingsniuot takeliu, bet tiesą sakant ėjau, bet nežinojau kur einu..

-Ei, palauk, gi nenorėjau tavęs įžeist.-pasakė Niall ir atsirado, prie manęs.-Ir beje, tu eini, ne į tą pusę.-pasakė jis ir aš nekrepdama dėmesio į jį apsisukau aplink savo ašį ir vėl pradėjau žingsniuot.

-Neįžeidei, nesijaudink.-pasakiau ir toliau žingsniavau, vis pralysdama pro žmones. Taip ir ėjom nieko nesakydami, vienas kitam. Bet jo pasakymas, kaip normali mergina, tikrai kiek įskaudino. Tai reiškia, kad aš esu kažkokia psichė ar ligonė? Na, jei taip, tai tegul pasilaiko savo nuomonę, sau, nes apie jį galiu bilenką pasakyt. Negana to, kad jis yra didelis mergišius, pagrobėjas, savanaudis ir nieko verta būtybė. Uhg... Galėčiau, tai savom rankom pasmaugčiau.

Pagaliau pasiekiau išėjima ir kaip mat išdūmiau iš šio parko.

-Grace, gi nepyk, nenorėjau, kad tu supyktum.-vėl persiokiojo jis mane ir atsiprašinėjo, kol manyje kažkas trūko ir aš tiesiog ant jo sušukau, net neturėdama tikslo.

-Nepykstu Niall, bet, kaip suprast tavo pasakyma, kaip normali mergina? TU. NE. KĄ. GERESNIS. UŽ. KITUS. VAIKINUS.-pasakiau su pauzėmis.-Esi savanaudis mergišius, kuriam niekas nerūpi išskyrus, save! Negana to, kad mane pagrobei! Tu esi niekam vertas.-pasakiau ir paskutinio žodžio stipriai užčiaupiau savo žabtus. O Dieve.. Aš to nepasakiau.. Pakėliau akis į Niall veidą ir jame matėsi didelis nusivylimas, pyktis, bet viršų ėmė liūdėsys.-Dieve.. Niall.. Aš atsiprašau.. Nenorėjau to pasakyt.. Labai atsiprašau..-pasakiau ir jis tik suraukės antakius nieko nesakęs, nuėjo prie mašinos. Dabar esu tokioje, nemalonioje situacijoje.. Kaip aš su juo bendrausiu? Jis dabar, tikrai mane nužudys.. Ir kodėl turiu sakyt, ką galvoju?

Po truputį nužingsniavau prie mašinos ir per vairuotojo langą mačiau Niall pasirėmusį į vairą. Paijaučiau, tikrai ne iš geriausių..

Apėjau automobilį ir įlipus į savo vietą, sedėjau visiškoje tyloje. Pasukau truputį veidą į Niall ir jis buvo toje pačioje pozicijoje. Jo rankos, buvo sukeltos ant vairo, taip pat ir megztinio rankovės, buvo kiek pasikėlusios. Kam jis tokią karštą dieną nešioja žieminius megztinius?

Po rankovėmis matėsi metalinė grandinėlė, ant kurios didelėmis raidėmis išraižyta "HURT". Suraukiau antakius ir mano mintis dabar užvaldė ta apyrankė. Kodėl hurt? Ką tai turėtų reikšti?

-Niall..

-Ne, Grace, tylėk, aš supratau.. Ką norėjai, tą pasakei, dabar neatsiprašinėk, nes žodžių nesusigražinsi..-pasakė jis ir nuo jo žodžių norėjau verkt. Pasijaučiau tikrai šūdinai..

Po šių žodžių, jis užvedė automobilį ir mes judėjome link dabartinių namų.. Pasiilgau savo namų.. Nenoriu čia būt.. Aš daugiau taip negaliu..

(Po mėnesio)...

(Tai va... Nauja dalis! Gal biski liudnoka, bet pabaigoje truputį palikau intriga. ;)Truputi nesamone.. Bet kaip manot, ar Niall atleis Grace? O gal Niall, net nežiūrės į ją? Na, jei norit atskaymų, toliau skaitykit šią istorija!! Labai, ačiū už didėjantį like ir skaitytojų skaičių!! Myliu visas ir laukiu jusu 'vote' ir nuomonyciu ;))

Xoxo,

Greta