You & I (N.H.)

27 dalis

-Ko tau čia? Atėjai pasityčiot iš manęs?-suburbėjau piktai ir net nepakėliau akių į jį.

-Na.... Kodėl tu taip manęs vengi? Ką aš tau padariau?-paklausė jis ir tiesiog dabar norėjau juoktis.

-Tu rimtai? Ką padarei? Tau primint kas buvo prieš dvejus metus?-pasakiau sarkastiškai ir pagaliau pakėliau savo akis į jį. Jis stovėjo netoli manęs ir žiūrėjo žemyn į mane.

-Kas buvo, tas pražuvo Grace. Ir dabar pasakyk kas buvo, nes palikai visus svetainėje sumišusius.-pasakė jis ir atsisėdo prie manęs. Aš atsitraukiau toliau ir dabr buvau prie lovos rėmo.

-Lukas.. Jis mane.. Išdavė..-sumikčiojau ir vėl akyse kaupėsi vanduo. Greit delnu perbraukiau per akis ir apsikabinau save.

Po mano pasisakymo buvo nemaloni tyla, tarsi kažką norėtum pasakyt, bet nežinai kaip teisingai sudėliot mintis.

-Na, jis tikras niekšas, jei paliko tokią merginą, kaip TU.-pertraukęs tylą, pasakė Niall. Aš atsukau savo nuverktas akis į jį ir silpnai nusišypsojau. 

-Ačiū..-numykiau ir gyliai įkvėpiau, bet greitai sustingau, nes pajaučiau šiltas rankas mane apglėbiant.-Ką-tu-darai?-mikčiodama paklausiau ir atsisukau veidu į jį. Jis tik nusišypsojo.

-Manau, dabar tau reikalingas mano apsikabinimas.-sušnabždėjo jis į ausį ir per kūną nubėgo tūkstančiai skruzdelyčių. 

Nieko jam neatsakiau ir tiesiog prisiglaudžiau prie jo krūtinės ir užmerkiau akis.

Po to, kai pamačiau Luką su ta blondine, atrodo visa mūsų statyta siena, sugriuvo, pavirto į griuvėsius ir tuose griuvėsiuose yra paslėpta mano širdis. Ji ten guli, nes ji niekam nereikalinga. 

Nuo tokių minčių mano kvėpavimas pasidarė tankesnis ir pradėjau gyliau kvėpuoti, nes jaučiu, kad ašaros ima viršų. 

-Ššššš.. Nusiramink, jis nevertas nei vienos tavo ašaros.-išgirdau tylų jo balsą ir lėtai su didelėmis pastangomis save nuraminau ir tiesiog nugrimzdau į svajonių šalį.

-Lukai aš namie!-sušukau, kai atėjau namo. 

-Mamyte!-sušuko link manęs bėganti mergaitė su išskėstomis rankomis.

-Darcy! Kaip jautiesi ligoniuk mano?-paklausiau jos ir paėmiau ant rankų.

Ji žiūrėjo į mane su savo šviesiai žaliomis akimis ir tik nusišypsojo.

-Gerai, tėvelis manim rūpinasi ir pasiėmė savo draugę, kuri labai linksma.-pasakė ji ir nulipo nuo mano rankų. 'Draugę'? Jis tokių neturi.  Arba aš ne pakankamai žinau savo vyrą.

Pajaučiau akyse besikaupiantį vandenį, kai nuėjusi į miegamąjį, pamačiau lovoje gulintį savo vyrą, su kažkokia blondine.

Priėjus prie lovos, paėmiau blondinę už plaukų ir išėmus ją iš lovos numečiau ant grindų. Gražiausia, ji dar ir nuoga. 

Ji pradėjo cypti ir pakėlė savo akis į mane.

-Kas tau čia užėjo, psiche!-sušaukė ji ir mano kantrybė tikrai nebuvo geležinė, taigi vėl pasiėmusi ją už plaukų nusitempiau į vonią.

-Grace! Kas tau užėjo? Ką tu darai?-išgirdau Luko balsą už savęs ir aš atsisukau veidu į jį.

-Dar klausi kas man užėjo? Tai kas tau užėjo, kad vediesi į namus visokias šliundras?!-sušaukiau ir nepajaučiau, kaip buvau nustumta į vonią.

-Dabar, pasigailėsi, kad taip pasakei.-pasakė ta blondinė ir pro vonios duris, pamačiau savo dukrą, kuri rankose laikė didelį virtuvinį peilį.