You & I (N.H.)

24 dalis

Noriu LABAI padėkoti visoms, kurios skaito!! Mano istorija yra #4 ir aš tiesiog mirštu.. :D Man euforija ir aš čia šokinėju vietoj :D Labai ačiū už jūsų 'vote' ir komentarus ir laukiu dar jų, nes jie pagerina mano dieną. Myliu visas ir šita dalis, gal bus kitokia, nes kaip ir praeitoje dalyje rasiau, bus viskas nauja. Tai nenustebkit ir atsiprasau, kad taip keičiu laiką.. :) Gero skaitymo! Jei norit, paklausykit-Deja Vu ft. Sia, kartu skaitydamos sia dali, nes ji mane cia visa laika ikvepinejo :DD

__________________________________________________

(Po 2 metų)

-Grace! Kelkis, tavo lėktuvas išskrenda po dviejų valandų!-išgirdau moterišką balsą ir pašokau iš savo miego.

-Gerai, močiut!-atšaukiau atgal ir panardinau savo veidą į delnus.Pavėliau savo trumpus plaukus, nes norėjau truputį atsinaujinti.

Šiandien paskutinė diena, kaip esu pas močiute, Lietuvoje. Gal ir keista, kad aš čia, bet mano tikrasis tėtis mirė, kai buvau visai maža. Mamai buvo sunku, bet vieną dieną, pas ją į darbą atvažiavo kažkokia kompanija ir ten buvęs darbuotojas, ją pakvietė į pasimatymą. Tai dabartinis mano tėtis. Jie pradėjo bendraut, kol nusprendė, kad reikia susigyvent kartu. Taigi gavau King pavardę ir gyvenu Britanijoje. Mano vardą pakeitė į Grace, bet nežinau iš kokio, nes mama nepamena..

Nusimečiau antklodę nuo savęs ir nuleidau kojas. Šian grįžtu namo ir kartu į savo koledžą. Taip man jau 19 ir šiemet sueis 20. Studijuoju muziką, kaip ir sakiau. Muzika, man atstoja viską.

"Gerai, reikia keltis, nes nespėsiu."pasakiau sau mintyse ir atsistojau. Apsirengiau savo rūbus iš pižamos ir ją susikišau į lagaminą. Atsitiesiau ir nusitempiau lagaminą prie laukųjų durų. Nuėjau į virtuvę ir pačiupus obuolį, pradėjau jį valgyt.

-Tave nuveš diedukas.-pasakė į virtuvę atėjusi močiutė ir aš jai palinksėjau. Nelabai aš moku tą lietuvių kalbą.Jei kažkas kalba, tai suprantu, bet pati kalbėt nemoku, jaučiu apsijuokčiau visų akivaizdoj, jei kažką pasakyčiau. Na, tai neesmė.

Atsisėdau į dieduko seną Peugeot ir laukiau jo pačio. Pakėliau akis į močiutės aukšto langą ir pamačiau kažkokį siluetą, bet gerai neįmačiau kas ten. Išsiėmiau akinius ir pamačiau močiutę stovinčią, su servetėle rankose. Aš jai pamojau ir nusišypsojau. Ji taip pat nusišypsojo, bet dar labiau susigraudino. Nusprendžiau jos netrukdyt ir atsitiesiau savo kėdeje, kai vairuotojo durys atsidarė ir įsėdo diedukas. Aš atsisukus į jį šyptelėjau ir užmerkiau akis.

Pasukome į oro uosto pastatą ir aš atsisegiau saugos diržą. Kai sustojom, aš išlipau ir iš bagažinės išėmiau savo lagaminą. Man buvo likę lygiai valanda, tai tikrai suspėsiu.

Paskui mane išlipo diedukas ir aš priėjus prie jo, apkabinau jį stipriai. Atsitraukus nuo jo, mačiau jo blizgančias akis ir pamojus jam nuėjau.

Stiuardesė patikrinus mano bilietą, mane praleido ir kaip tik suspėjau į savo lėktuvą, nes po 20min. lėktuvas jau kilo. Atsilenkiau savo kėdeje ir įsidėjus ausinukus į ausis, užmerkiau akis, bei panirau į miegą, be sapnų.

Pajaučiau švelnų savo rankos judinimą ir truputį pramerkus akis, pamačiau prieš save jauną merginą, su lėktuvo linijos uniforma.

-Mes jau nusileidom.-pasakė jis, kai išėmiau ausinukus ir apsižvalgius nemačiau nei vieno žmogaus. O Dieve, kokia gėda...

-Gerai.. Ačiū..-pasakiau ir atsisegus diržą, išsiėmiau savo lagaminą. Išlipau iš savo lėktuvo ir pradėjau eit, link pastato. Tik įėjus, mane pasitiko vėsus oras ir didelis šurmulys. Truputį apsidariau ir žvalgiausi pažįstamo veido. Pamačiau mojuojant ranką ir pamačius žmogų, nusišypsojau ir bėgau link jo. Tik pribėgus šokau jam į glėbį ir apjuosiau savo kojas aplink jo liemenį.