You & I (N.H.)

5 dalis

......Mokslo metų pabaiga....... (sorry, už laiko keitimą, bet taip įdomiau ;) )

Pagaliau! Mokslo metai baigti! Egzaminai išlaikyti. Belieka prakentėti direktorės kalbą ir išvykti iš šios mokyklos ir klasės, visam laikui! Su Melany sėdėjom greta ir nuobodžiai klausėm kalbos...

-Sveikinu visus dvyliktokus..... Linkiu, jums kuo geriausios sėkmės ir... Kad gyvenime nebūtų sunkumų.-ant paskutinių žodžių aš tiesiog suprunkščiau. Kur jau ne. Reikėjo apie tuos sunkumus galvot ankščiau! Visi plojom, kol į direktorės vietą neatėjo, sena mokytoja ir ji savo kalbą pradėjo, bet ji buvo trumpa, ačiū Dievu!

Su Melany žingsniuojam paskutinį kartą mokyklos koridoriumi. Šnekėjom apie nereikšmingus dalykus, kol ji neužsimanė į tualetą.

-Palauk čia, aš neilgai.-šyptelėjusi nuėjo. Aš tik pavarčiau akis ir laukiau jos koridoriui. Atrodo viskas gerai, bet išgirdus lėtus ir stambius žingsnius, mano širdis pradėjo plakt greičiau. Nežinau kodėl, bet turėjau negerą nuojautą. Žingsniams artėjant, prašiau mintyse Melany, kad ji greičiau išeitų. Kai žingsniai buvo visai šalia manęs, išgirdau balsą, kurį galvojau pamiršiu visam laikui, bet pasirodo klydau.

-Tik pažiūrėkit ką čia turim?-Zack.-Tai ką, jau bėgsi ar ne? Kaip gaila bus be tavęs.-pasakė jis priartėjęs prie manęs ir apsilaižė lūpas.

-Prašau, nelįsk prie manęs.-pasakiau drąsiau, bet ne pakankamai.

-Kodėl, ne? Praleistumėm linksmai laiką.-tai pasakęs jis pabučiavo mano kaklą. Dieve, Melany, kur tu? -Nagi atsipalaiduok.-aš jo neklausiau ir pradėjau muistytis labiau.-Grace.-griežčiau pasakė, bet aš nekreipiau dėmesio.-Jei neapsiraminsi trenksiu! -sušaukė jis. Jau ruošiausi blogiausiam, bet išgirdau draugės balsą.

-Nieko tu jai netrenksi. Pasitrauk nuo jos kirmine tu! -sušaukė ji. Kada ji spėjo išeiti? Kodėl aš negirdėjau? Na neesmė, svarbu, kad ji čia. Zack truputį atsitraukė, bet vis dar jaučiau jo kūną.

-Kaip tu mane pavadinai?-paklausė jis ir matėsi, kad jis siunta.-Čia ne tavo reikalas ką aš noriu su ją daryt.-išrėžė pro sukastus dantis jis ir aš pasinaudojus progą, spyriau jam į silpnąją vietą. Jis susirietė iš skausmo ir aš ištrūkus iš jo gniaužtų priėjau prie Melany.-Kale... Dar atsiimsi.-jo kalba panašėjo į inkštimą.

-Nieko ji neatsiims, nes tu jos daugiau nebe pamatysi.-išspjovė žodžius Melany ir atsigręžusi į mane šyptelėjo šilta šypsena ir mes toliau tęsėm savo pasivaikščiojmą po koridorių, palikdamos Zack uz mūsų.

-Žinai, kad tavęs, negalima palikt vienos. Visada kažkur įsiveli.-pasakė ji rimtu žvilgsniu, bet po to nusijuokėm abi.-Na ką jau viskas.-prabilo ji, kai mes buvom prie išėjimo. Abidvi apsidairėm ir išėjom.....

__________________

Žinau, kad dar dalys trumpos, bet kuo toliau, tuo įdomiau :))