You & I (N.H.)

4 dalis

Nuskambėjus skambučiui, į biologijos kabinetą, sugužėjo visa likusi klasė. Noriu kuo greičiau iš čia dingt. Buvau nuleidus galvą į vadovėlį ir bandžiau gilintis į naują temą. Bet mano mintis nutraukė šykštus klasioko balsas.

-Tai ką, mokaisi, knygų žiurke? Jau geriau vietoj savo knygų, praskėstum kam nors kojas!-pasakė jis, gal greičiau sušaukė. Aš pakėliau galvą ir pamačiau prieš save stovinčius Zack ir jo pakalikus: Martin, Christian ir Lauryn.

-Nelįsk Zack.-pasakiau, bet mano balsas nuskambėjo silpnai ir vos girdimai.

-Ką pasakei? Atleisk, neišgirdau tavo žiurkės cypimo.-pasakė ir nuosijuokė su savo pakalikais Zack. Nuleidus galvą į vadovėlį, pamačiau, kad skaitau per miglą. Mano akiniai pradėjo rasoti ir ant jų stiklo užkrito ašara. Dieve, ir kodėl jos pasirodo nereikiamiausiu laiku?! Su ranka bandžiau niekam nematant nusivalyt akis, bet man kaip visada nesigavo ir vėl sulaukiau žodžių, kurie smogė tiesiai į paširdžius.-O žiūrėkit! Žiurkytė pravirko! Gal užkretei ką nors savo liga? Ar savo nuoboduliu? Ir dabar jis mirė?!-pasakė jis jr garsiai nusijuokė. To man užteko, kad ašaros bėgtu nepaliaujamai.

-Zack atstok nuo jos! Kas tau negerai?! Gal eik pas psichiatrą, pasigydit?!-sušaukė Melany. Už tai aš ją myliu. Man ji padeda, kai pati tiesiog neturiu jėgų kovot. -Grace, eime.-dabar jau ramiai pasakė ji. Pakėlus galvą dar spėjau pamatyt Zack ir jo pakalikus besišypsančius ir kitas klasiokes susisukusias į grupelę. Susiėmiau knygas ir nuskubėjau paskui Melany.

Mums išėjus iš klasės, gavau apsikabinimą iš Melany. Tiesiog negalėjau nieko daryt, ašaros plovė mano veidą.....

-Grace, nusiramink, viskas bus gerai. Pamatysi.-pasakė ji.-Žinau, kad tau sunku, žinau, bet nepasiduok, jis tik to ir siekia. O dabar gal geriau važiuok namo. Nusiraminsi.-atsilenkiau nuo jos ir jau norėjau sakyt ne, bet ji sutrugdė.-Nebijok, nepražūsiu. Su tais mažvaikiais moku susitvarkyt.- šyptelėjo man. Atsakiau jai tuo pat ir dar kartą apkabinau.

-Ačiū, tau.-pasakiau, gal suburbėjau.

-Nėr už ką. O dabar eik.-pasakė atsikabinusi nuo manęs. Nusivalius ašaras pradėjau eit koridorium ir pamojau Melany.

Išėjus iš mokyklos, mane užklupo, senos draugės, ašaros. Greit jas nusivaliau ir priėjus prie savo motociklo užsidėjau šalmą ir užšokus ant sėdynės paspaudžiau daugiau gazo, nei buvo galima, bet greitis mano draugas............

__________________

Žinau, kad dar dalys trumpos, bet kuo toliau, tuo įdomiau :))