You & I (N.H.)

8 dalis

Žinot tą situaciją, kai nežinai, kas tavęs laukia už nugaros ir nežinai ką JIS gali padaryti? Na tai sakau jums dabar, aš esu tokioje situacijoje DABAR! Ir nežinau ką sakyt, daryt.

Galiausiai atsisukus visa, atmerkiau, stipriai užmerktas akis. Buvau šokiruota nuo vaizdo kurį pamačiau.

Prieš mane stovėjo maždaug, mano metų ar truputį vyresnis vaikinas. Jis buvo apsirengęs džinsinį švarkelį, mūvėjo juodas kelnias ir baltus sportbačius. Jo plaukai buvo trumpi, rudi ir truputį pakelti į viršų. Galima buvo matyti, kad jis treniruojasi, nes per švarkelio medžiagą, matėsi įtempti raumenys. Hm... visai nieko... Nors ne! Ne! Grace, prisimink, jis tave pagrobė, tu turi jo nekęst!

Mano apmastymus, nutraukė ramus ir švelnus vaikino balsas.

-Labas, aš Liam ir kaip matau tu jau pabudus.- pasakė ir nusišypsojo.

Man buvo keista, kad mano pagrobėjas, taip kalba su manim. Ar jis neturėtų manęs skriausti ir panašiai? O ne apkloti šiltu pledu ir laikyti jaukiame kambaryje. Gal aš rimtai pas mokslininkus patekau???

-La... Labas.. Aš Grace.- pasakiau sumikčiojus ir mano neapykanta ir drąsa, kurią norėjau panaudot išgaravo....

Vaikinas stovėjo vis dar su savo šypsena, bet ji dabar buvo platesnė.

- Aš žinau kas tu. Ir kadangi jau prabudai, manau norėsi pamatyt savo drauges ir.....- pasakė Liam, bet ant paskutinio "ir" sustojo, nes aš tiesiog pratrūkau.

- O Dieve! Perrie! Melany! Kur jos? Ką tu.joms padarei?- tiesiog nelaikiau savo balso tono ir jaučiau, kaip akyse tvenkiasi ašaros.

Kai Liam, tai išgirdo, jo akyse matėsi sumišimas, bet rodydamas savo veiksmus, to neparodė.

- Nusiramink, joms viskas gerai, jos yra saugios, kaip ir tu. Bet dabar turim tikrai eit, nes jei nepaskūbėsim, gali būt blogiau.- pasakė jis ir uždėjo ranką ant peties. Aš sudrebėjau, nes nebuvau pratusi prie prisilietimų, o ypač savo pagrobėjų.

Valiau megztinio rankove akis ir pastebėjau, kad Liam yra prie pagrindinių durų, o ne prie manęs.

Galiausiai nusivalius akis, gyliai įkvėpiau ir nužingsniavau prie jo.

-Pasiruošus?-paklausė.

Aš bandžiau nors šyptelt, bet kaip visada ne kas gavosi.

- Taip, eime.- pasakiau nedrąsiai ir Liam atidarius duris išėjau į erdvų koridorių.

Jis užrakinęs duris pasisuko į mane.

- Nesiūlyčiau iš čia bėgti, nes busi baudžiama jr greit surasta. Kameros seka kiekvieną tavo žingsnį.- pasakė rimčiau ir aš tiesiog palinkčiojau galva.

Ėjau paskui Liam maždaug 5min. Čia kambarių yra labai daug! Pakeliui, dar sutikau kelias merginas, bet nė viena iš jų nebuvo Perrie ar Melany...

O kaip tėvai? O Dieve... Jie turbūt kraustosi iš proto... Kodėl man taip? Atrodė viskas beigėsi, bet toli gražu ne.

Pagaliau Liam sustojo prie didelių durų. Jos buvo juodos ir iš pirmo žvilgsnio, galiu sakyt, kad jos nėra labai tvirtos, kaip, kad kambario.

-Einam.- po Liam žodžiu, jis atidarė duris.

Man pro jas įėjus atvipo žandikaulis. Čia buvo gražu. Ilgas stalas, prie kurio buvo maždaug 12 kėdžių. Kambario šone, kabėjo led'inis televizorius. Kitoje pusėje buvo lentynos, kuriose buvo taip pat knygos, bet ten buvo prikabinta ir nuotraukų. Priešais save pamačiau langus, kurie tęsėsi nuo lubų, iki grindų, o pro juos tas pats vaizdas, nuo vėjo truputį linguojantys medžiai.

Sienos buvo juodos taip, pat.

Ant lubų kabėjo didelis šviestuvas, kuris, tikrai aprūpina šviesa, visą stalą.

Girdėjau kažkieno balsus, bet man nerūpėjo...

Kai išgirdau gana triukšmingą durų uždarymą, pajaučiau šaltas rankas sau ant nugaros ir šviesius plaukus krentančius ant veido.

-Grace!!-sušaukė tiesiai į ausį. Aš krūptelėjau, bet atpažinus draugę, apkabinau atgal.

Taip stovėjom gana ilgai, kol neišgirdom dar vieno durų trenksmo ir dar vieno balso.

- Grace! Perrie!-tai buvo Melany.

Ji taip, pat prisijungė prie apkabinimo ir dabar visos trys taip stovėjom.

- Gerai, užteks čia glebesčiuotis ir einam prie reikalo.-rūsčiai pasakė tik įėjęs kažkoks vyras.

Mes visos atsitraukėm ir atsisukom į prieš mus esantį stalą. Prie jo, vienoje pusėje, sedėjo 6 vaikinai. 5 iš jų buvo tokio amžiaus, kaip Liam, o šeštas atrodė vyriausias.

Jie visi buvo atsisukę į mus ir aš pasijaučiau nejaukiai, nuo tokių įsmeigtų akių.

-Taigi, pradedam.-vėl prabilo tas pats vaikinas, kuris nutraukė mūsų laimės valandą. Jis ir atrodė vyriausias.-Perrie Edwards. Prašau, ateik.-vėl pasakė jis.

Perrie kiek sudrebėjus, atsisuko į mus baigščiu žvilgsniu ir nuėjo arčiau stalo.

-Taigi, Perrie, tu gyvensi su Harry. Jei neklausysi jo, būsi baudžiama.- pasakė tas senis(nuo šiol aš jį taip vadinsiu, nes jis seniausias). -Tikiuosi supratai?-paklausė jis Perrie ir ji palinkčiojo galva.-Tai puiku, Harry, galit eiti.-pasakė senis, žvilgčiojęs į jauną garbanių su žaliom akim.

Kaip supratau, tai Harry. Jis nusišypsojęs, parodė savo duobutes ir pakilęs iš vietos nuėjo link Perrie.

-Melany Calder.- vėl to senio balsas.

Nepastebėjau, kaip Perrie su Harry išėjo, nes jų jau čia nebuvo.

-Tu gyvensi su Louis ir tau galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir Perrie. Aišku?- paklausė ir Melany palinkčiojo galva ir pasakė "Taip"-Gerai, Luois, galit eit.

Po jo žodžių nuo kedės atsistojo rudų plaukų ir mėlynų akių savininkas. Jo veide šmežėjo durna ir šelmiška šypsenėlė. Nekenčiu tokių...

-Grace King.- nuo jo žemo balso, krūptelėjau ir paėjau į priekį, nuleidus galvą.

Išgirdau užsidarant duris ir pradėjau bijot. Kas man bus? Bijau..

-Tu gyvensi su,-vieną minutę pagalvojęs pabaigė mintį.-su Niall ir turi tas pačias taisykles. Aišku? Jei taip,galit nedelst ir nešdintis iš čia.- pagaliau pabaigė jis.

Galiu duot ranką kirst, kad kažkur esu jo balsą girdėjus, bet neprisimenu kur...

-Taip, gerai...- vis dar nuleidus galvą silpnai pasakiau.

Pajautus šiltą ranką ant savos, greit pakėliau galvą ir susidūriau su ryškiai mėlynomis akimis.

-Eime.-pasakė.. Niall? Taip, Niall, mano naujas SUGYVENTINIS! Kaip taip įmanoma?! Aš jo net nepažįstu, o jau mane gyvendina su juo.. Viršūnė!

Galiausiai palinkčiojus galva, nusekiau paskui mėlynakį į tą patį koridorių, pro kurį jau buvau neseniai ėjus.

Dar nepaminėjau, kad be Harry, Louis ir Niall, ten buvo Liam ir dar vienas juodaplaukis kurį taip pat matau pirmą kartą.

Mėlynakis, laikė mano ranką ir jos nepaleido. Mums einant, sutikom daug merginų, kurios žiūrėjo į mane pavydžiai ir tiesiog žudė žvilgsniu.

Tai pala? Čia gerai, kad aš su kažkokiu nepažįstamu, kažkur einu?! Gal joms su galvom negerai?

Mums sustojus Niall išemė savo ranką iš manos ir iš kišenės išėmęs raktus, atrakino baltas kambario duris.......