You & I (N.H.)

21 dalis

Kai išėjome iš pastato, nežinojau kur net eit. Visur aplink vien tik medžiai ir krūmai. 

-Grace, eime.-išgirdau vaikino balsą ir apsisukus, pamačiau Niall stovint, prie didelių vartų. Kaip supratau ten bus garažas, nes man einant artyn, tie vartai atsidarė ir pasimatė, kokie 10 juodų Range Rover modelio automobilių. Neslėpsiu... Buvau nustebinta. Visi automobiliai tiesiog švytėjo. Nebuvo matyti, net menkiausio įbrėžimo.

Sekiau Niall, tol, kol jis sustojo prie vieno Range Rover, kuris manau yra jo, arba ne.. Čia jų tiek daug!! Kaip įmanoma išvis nesumaišyt jų, jeigu netgi mano mama, buvo įsėdus į kitą automobilį, vietoj savo, nes jie buvo vienodi. (Čia paremta tikrais įvykiais :D) 

Įsėdome į džipą ir Niall užvedus jį, judėjome aplink kitus mašiniukus, kol išvažiavom iš tamsos į gerai saulės apšviestą aplinką.

-Nesuprantu... Kaip tu nesumaišai automobilių?-paklausiau Niall ir jis atsisukęs į mane nusijuokė ir pasakė.

-Na, manau kiekvienas atpažįsta savo mašina ir jei nežinojai, tai yra numeriai..-pasakė jis ir aš suprunkščiau, nes tai tiesa. Ale, tai ir kvaiša esu.. Ir dar teises vadinas išsilaikius motociklo..

Daugiau nieko neklausiau ir mes važiavome tyloje. Per radiją grojo tyli muzika kuri šiek tiek ramino, bet man kiek baisu. Mes netgi dar neišvažiavom iš to miško. Gal jis manim pasinaudojo ir dabar nužudys? O Dieve... Kodėl aš sutikau su jo klausimu? Nes norėjau ištrūkt iš tos skylės, žinoma... Gyliai įkvėpiau ir bandžiau raminti drebančias rankas. Man tai nutinka nedažnai, nebent tada, kai nujaučiu kažka blogo ar jaudinuos ir panašiai..

Pasirėmiau galva į langą ir žiūrėjau pro šalį dingstančius medžius. Po kurio laiko, jie pradėjo retėti ir aš pakėliau galvą. Galiausiai nesimatė medžių ir pamačiau greitkelį, kuriuo važiuoja daug panašių automobilių. Pradėjau žvalgytis ir suraukiau antakius, nes mes tikrai ne Didžiojioj Britanijoj. 

-Um... Kur mes esam?-paklausiau jo ir atsisukau į jį. Jis buvo susikoncentravęs į kelią ir stipriai suspaudęs vairą, kad net matėsi išryškėję krumpliai. Ar aš kažką pasakiau? Juk paklausiau kur esam, nieko daugiau, ar ne?

-Mes esam... Airijoj..-pasakė jis ir pamačiau, kad jo kūnas kiek atsileido, bet mano įsitempė. Mano akys iššoko man iš akiduobių ir tiesiog negalėjau patikėt tuo, ką kątik išgirdo mano ausys.

-Tu turbūt juokauji.. Airijoj? Kas per velnias? Neužtenka to, kad mane pagrobiat, bet dar ir vežat į kita šalį..-pasakiau ir jaučiau, kad pyktis kyla, bet bandžiau tai nuslėpti, nes bijau to, ką gali padaryti JIS.

-Tai ne mano sumanymas. Aš tik gavau tave ir viskas.-suurzgė jis ir jau norėjau kelt skandalą, bet susilaikiau.

-Aišku...-išlemenau tik tiek ir vėl nusisukau į langą. Galiu pasakyt, kad čia aplinka visai nieko. Visur sutvarkyta, viskas dar ne taip suteršta, kaip Londone.. Aišku nesakau, kad Londonas kažkoks suterštas miestas ar panašiai, bet čia yra daug daugiau gyvosios gamtos. Yra daug žalios spalvos, vietoj pilkos. 

Niall įsuko į greitkelį ir jau dabar mes važiuojam kartu su kitomis mašinomis, mums iš šonų, galo ir priekio.

Tiesą sakant, nežinau kur jis suko,nes nebuvau susikoncentravus į kelią ar ženklus, ar posukius. Galiu tik pasakyt, kad jis pastatė automobilį kažkokioje aikštelėje, kuri priklauso kažkam, kurio nematau, per didelę užpildytą sieną.

-Atvažiavom..-pasakė jis ir aš atsisegus diržą, siekiau durų rankenos. Išlipus iš automobilio, pradėjau žvalgytis. Nežinojau nieko. Aplinka nepažįstama, visi eina ir žiūri į mane. Jaučiuosi čia nelaukiama...-Grace, baik svajot ir eime.-išgirdau Niall ir nubėgau paskui jį. Jis stovėjo prie didelių metalinių vartų, už kurių galėjau matyti nuostabų vaizdą. Tai buvo kaip ir parkas. Jame buvo šeimos, poros ir kai kurie tiesiog gulėjo, grožėjosi gamta ir atsidavė saulei.

-Čia gražu...-pasakiau ir mano veide užsiplieskė šypsena, kai pamačiau maža berniuką, kuris vis bando paeiti, bet jam nesigauna. Pažiūrėjus į jo tėvus, matosi,kad jie laimingi ir džiaugiasi tuo mažu stebuklu.. Viduje kažkas sukirbėjo ir nežinau kaip tai nusakyti.. Ar aš būsiu tokia pati laiminga? Ar ir būsiu įstrigus toje skylėje, kol manęs neprireiks ir nužudys... Daug klausimų, bet atsakyti į juo neįmanoma..

Su Niall ėjome parko takeliu ir čia buvo daug gražiau, nei prieštai. Vidury parko, buvo didelis fontanas. Prie jo buvo daugiausiai susirinkę žmonių ir nežinau kodėl, bet per daug nesigilinau ir ėjau toliau.

-Taigi... Gal papasakotum kažką.. Apie save..?-atsargiai paklausiau Niall. Jis atsisuko į mane ir paklausė.

-O ką norėtum išgirsti.-paklausė jis ir mano veide šmežtelėjo maža šypsenėlė.

-Na... Nežinau.. Gal.. Ar turi brolių, seserų?-paklausiau ir po šio klausimo sustojom prie suolelio ir atsisėdom.

-Turiu brolį. Jis vyresnis už mane. Jo vardas Greg ir jis dabar turi šeimą.-pasakė Niall ir žiūrėjo į vieną tašką.-Buvo įsisukęs ten pat, kur dabar esu aš, bet jis susirado Denise ir pasitraukė iš to, bet aš kuo toliau tuo labiau klimpau į tai ir nesigailiu to.-pasakė jis ir jau norėjau prieštaraut, bet visada kažkas sutrugdydavo. Ir tai nebuvo mano vidinis balsas, sakantis 'stop'. Tai buvo plonas balselis kuris girdėjosi už mūsų.

-NI?!-kažkas pašaukė ir aš apsisukus pamačiau labai mielą berniuką. Jis buvo apsirengęs, kaip ir visi, karštą vasaros dieną. Jo plaukai buvo šviesūs ir veide turėjo truputį Niall bruožų. Arba aš klystu..

-Theo!!-išgirdau Niall sakant prie manęs ir nespėjau atsisukt į jį, kai pamačiau Theo ant Niall rankų. Tai buvo tikrai miela. -Ką čia darai drauguži? Kur tavo tėtis, mama?-paklausė Niall ir Theo parodė savo mažu pirštuku į du link mūsų einančius žmones. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodė tikrai mieli. 

Net nežinojau ką daryt. Nenoriu jų trukdyt. Man atrodo ten yra Niall brolio šeima, nes vyras yra labai panašus su juo. Atsistojau nuo suoliuko ir jau pradėjau eit, bet išgirdau savo vardą už savęs. Karščio banga mane perskrodė. Prašau.. Nekviesk manęs pas jus.. Bet mano nelaimei prie manęs priėjo Niall.

-Kur eini? Einam susipažinsi su Greg.-pasakė jis.

-Ne, nereikia. Aš netrukdysiu, jūsų. Aš einu, Niall čia tavo šeima, aš ne prie ko.-pasakiau ir jau norėjau pro jį praeit, bet buvau pagauta už rankos ir tempiama link tos šeimos.

-Taigi, čia mano draugė... Grace.-Niall psakė ir aš išraudau. Draugė.. Nuo kada jis mano draugas ir aš  jo?

-Wow, Niall negalvojau, kad jau turi drauge.-pasakė vyras ir manau, tai Greg. Nuo jo žodžių, buvau burokas. Pasisukau į Niall, bet jis pavartė akis.-Aš Greg, o čia mano šeima.-pasakė jis ir nužvelgiau jo visą šeima.

-Sveikutė, aš Denise, o čia Theo.-pasakė moteris ir ji tikrai buvo miela. Gal netgi per daug. Arba aš perdedu..

-Aš.. Aš Grace, mal-onu..-sumikčiojau ir išraudau, nes buvo labai gėda..

-Grace!! Grace!!Grace!!-šokinėjo vietoj Theo ir šūkavo mano vardą. Aš nusijuokiau ir atsitūpiau prie jo. 

-Tai koks tavo vardas, išdykeli?-paklausiau jo.

-Theo!! Mano vardas Theo, o tavo Grace!!-pasakė jis ir nusijuokiau iš jo veiksmų, tai kiek juokinga.

-Okey, Theo, atsisveikink, su Niall ir Grace, nes jau turim eit.-pasakė Denise ir Theo priėjęs apsikabino mane ir nuėjęs prie Niall apsikabino jo kelius.

-Ate didčki, dar susitiksim.-pasakė Niall ir pavėlė jo plaukus. Theo atsitraukė nuo Niall ir su didžiausia šypsena nustriksėjo paskui tėvus....

(Dun, nauja dalis!! Ačiū visom kas skaito ir greitu laiku turėčiau, GAL parašyt naują dali :D Taigi jau bėgu, nes mama kviečia. Čao!! Nepamirškit paspaust 'vote' ir laukiu jusu nuomoniu!!)

xoxo,

Greta