You & I (N.H.)

14 dalis

Leidau savo ašaroms bėgt, nebeturėjau jėgų jam priešintis....

-O tu su lemenuku atrodai dar patraukliau.-dusliai pasakė ir vėl įsisiurbė į kaklą ir aš sudrebėjau, nes tai buvo mano silpna vieta.-Nagi, daryk kažką, arba aš pats imsiuos veiksmų.-pasakė ir papūtė šilto oro. Per kūną nubėgo milijonai šiurpuliukų, bet jie nebuvo malonūs. Net nebuvau pagalvojus, kad mano pirmas vaikinas bus kažkoks pašlemėkas, o ne vaikinas kurį myliu....

Po šių minčių, išgirdau labai garsų durų trenksmą ir tarpduryje pamačiau Niall. Jo akys buvo juodos ir iš jo veido buvo galima matyti, kad jis netverė savo kailyje, nuo to ką mato.

Zack truputį atsitraukė nuo mamęs ir išgirdau žemą balsą.

-Traukis nuo jos.-suurzgė Niall. Zack tik pažiūrėjo į jį kaip į kvailį. Nusijuokė ir vėl prisisiurbė prir mano kaklo. Pradėjau muistytis ir iš mano akių pasipylė daugiau ašarų. -Pasakiau traukis nuo jos. Kurio žodžio nesupratai?-vėl išgirdau Niall balsą, bet dabar vaikinas buvo paimtas už pakarpos ir atitrauktas nuo manęs.

Gavusi daugiau laisvės pradėjau kūkčiot ir nučiuožiau siena žemyn, prisitraukdama kelius prie krūtinės.

-Dabar tave pamokysiu, kaip nelįst prie to, kas mano.-Niall balsas pasklido po kambarį ir po to išgirdau tarsi dviejų kietų daiktų susitrenkimą.

Pakėliau aavo akis ir per ašaras negalėjau normaliai matyti, bet galiu spėt, kad kažkuris iš jų vožė vienas kitam. Man nepatinka, kai kažkas gina mane.... Ir kodėl Niall tai iš vis daro? Aš gi jam nerūpiu.

Mano ausis pasiekė sar vienas toks pat garsas. Jau pradėjau panikuot, kad jie gali užmušt vienas kitą. Greit nusivalius akis, pakilau nuo žemės ir vėl tas pats garsas, tik prir jo prisidėjo garsus dunktelėjimas ant žemės.

Pamačiau Niall prieš save ir jis jau mojosi koja, kad spirt, bet jam nespėjus to padaryt, apjuosiau jo liemenį savo mažom rankom ir bandžiau kalbėt, be pauzių ir drebėjimo.

-Nereikia, užteks. Manau jis jau pasimokė.-sušnabždėjau tyliai, bet pasiekiau jo ausį, kad geriau girdėtų.

Niall sustojo, pažvelgė žemyn į vaikino kūną. Zack nieko nelaukęs su skausmais atsikėlė ir kiek galėdamas greičiau pasišalino iš čia.

Girdėjau, kaip Niall krūtinė aukštai pasikelia ir jis atsisuka į mane.

Sau prieš akis pamačiau tik Niall marškinius ir jų negailėdama liejau skaudžias ašaras.

Po kelių minučių, pajaučiau jo stiprias rankas apsivejant mano kūną ir švelniai glostant mano plaukus.

Galiausiai nusprendžiau kažką kalbėt, bet tai gavosi, kaip nesamoninga kalba, kurios niekas nesuprastų, netgi aš.

-Niall...... Aš.. Aš bijau... Bijau, kad.... Kad... Tai pasikartos...-pasakiai ir dar labiau suleidau savo pirštus į jo marškinius.

-Nebijok. Aš būsiu šalia. Visada.-mane pertraukė Niall balsas ir aš sustingau jo glėbį. Nemanau, kad jis ar aš patikėjo jo pasakytais žodžiais.

Galiausiai pakėliau akis į jo veidą ir paklausiau, nepagalvodama.

-Prižadi?-žodis išsprūdo ir jau norėjau sakyt, kad susimoviau, bet išgirdau jo švelnų balsą, o pasirodo jis tokį turi..

-Prižadu.-pasakė ir nuėmęs mano mažą, neseniai karpytą sruogelę, užkišo ją už ausies ir prisitraukęs, pabučiavo į lūpas.

Pripažinsiu, nustebau dėl jo tokio gesto, bet atsakiau į bučinį. Jis netruko ilgai, nes man pritrūko oro.

Atsitraukiau nuo jo ir mano akys sutiko jo jūros žydrumo akis.

-Ačiū.-sušnanždėjau ir jis tik pakėlė antakius, bet neilgai trukus juos suraukė.

-Už ką?-paklausė ir jau norėjau trenkt sau į veidą, nes su rimtai? Už ką? Neveltui blondinas...

-Už tai, kad man padėjai.... Nežinau ką jis būtų padaręs...-gyliai įkvėpiau ir pabaigiau savo mintį.-jei ne tu.-pasakiau ir pakėliau akis į jo veidą.

Jo veido išraiška buvo neįskaitoma, net neilgai trukus, ją pakeitė šypsena veide.

-Na matai koks, aš geras.-pasakė pasididžiuodamas savimi.

-Savimeila.-pavarčiau akis ir nuėjau toliau nuo jo.

-Savimeila, kuris tau patinka ir savimeila, kuris išgelbėjo tave, nuo kažkokio tipo.-pasakė ir jaučiau jo žingsnius artėjant už savęs.

Greit paėmiau nuo lovos jo džemperį ir užsimaukšlinus prunkštelėjau.

-Patinka? Pff... Apie tai pasvajok, bet už išgelbėjimą ačiū.-pasakiau ir atsisukau veidu į jį.

-Bet tau patinka, kai tave liečiu?-paklausė ir prilietė savo šaltais pirštais mano kaklą. Truputį sudrebėjau, nes tai buvo jautri vieta.

-Ne nepatinka ir tu man pats nepatinki, nes esam pažįstami tik dieną, o tu jau kažko nori. Iš manęs to nesulauksi.-pasakiau ir įkvėpiau oro, bet jis susimaišė su Niall kvepalais ir cigarečių ar dar kažkokio šūdo kvapu. Nesakau, kad man nepatiko, bet yai man buvo nauja.

Pakėliau akis į Niall ir jo antakiai pakilo iš nuostabos, o šypsena pasidarė didesnė.

-Oi mažute, darysi viską, ko tik užsigeisiu ir tu negalėsi pasirinkt nori ar ne, nes man nerūpi ir dabar labai norėčiau tave pamylėt ant šitoa lovoa ir priversčiau tave rėkt mano vardą visu balsu.-pasakė ir mano žandikaulis tiesiog atvipo ir kažkur nuskrido.

-Fuu.. Baik prašau, tai šlykštu ir aš neesu, kaip kitos kekšės, kurios atsiduoda pirmam pasitaikiusiam.-išspjoviau žodžius ir žiūrėjau į jo veidą. Jis buvo toks pats ir jau norėjo kažką sakyt, bet buvo nutrauktas durų beldimu ir jų atsidarymu. Nejau čia niekas negali palaukt atsakymo? Kažkoks košmaras... Nors tai tiesa, čia ir yra košmaras.

Durima prasivėrus, pro jas įėjo... vaikinas mėlynom akim ir išsitaršiusiais rudais plaukais.

(Štai ir mano nauja dalis!! Labai smagu,kad skaitytojų numeris kyla! Aš turbūt neprisijungsiu 5 dienas, nes išvažiuoju... Bet visas kurios skaito myliu ir buciuoju!!:***)