Apsilankymas pas gydytoją praėjo sklandžiai. Vaikelis auga puikiai ir visi tirymai buvo geri. Su Harry pasišnekėjom ir nusprendėm, kad iki tol kol vaikelis gims nenorime sužinoti jo lyties.
-Dabar važiuojam į parduotuvę.-pasakė Harry.
-Ko ten? –paklausiau prisisegusi saugos diržą.
-Atsimeni rytoj tuoksimės.-tarė jis.
-Tai vis dėl to nejuokavom.-pasakiau su šypsena veide.
-Žinoma kad ne.-pasakė jis.-O tokia proga reikia turėti ir gražią suknelę.
-Tik prašau ne ilgą, nes kitaip eidama griuvinėsiu.-pasakiau ir jis nusišypsojas linktelėjo. Privažiavę parduotuvę pasistatėme mašiną ir keliavome rinktis suknelės.
-Bet žinai, taip nesąžininga tu pamatysi mane su suknele prieš vestuves.-pasakiau.
-Aš laimingas jaunikis.-pasakė jis nusijuokdamas.
-Koks tu gudruolis.-tariau ir pabučiavau jį. Įėję į suknelių parduotuvę iš karto sulaukėme aplinkinių dėmesio.-Kažkaip nejauku.
-Nieko nekreipk dėmesio. Baltos suknelės ten.-pasakė jis.
-Iš kur žinai?-paklausiau.
-Teko keleta kartų lankytis šioje parduotuvėje.-pasakė jis.
-Tikrai?
-Taip nesijaudink tu pirmoji eini kaip mano būsima žmona.-tarė jis.
-Aw ačiū, kad nuraminai.-pasakiau ir jis nusijuokė. Pradėjome žiūrinėti sukneles ir kągi prasidėjo matavimosi valanda. Išsimatavau, gal apie trisdešimt baltų suknelių bet nei viena man netiko.-Pasiduodu.
-Ne nepasiduodi, dar liko viena.-pasakė Harry.
-Gerai, bet tai paskutinė, jei ji netiks eisiu su džinsais ir maike.-pasakiau ir jis nusijuokė. Vėl įėjau į persirengimo kambariuką ir stengiausi greit persirengti suknelę.
-Jau?-paklausė Harry.
-Minutėle.-pasakiau ir baigusi atitraukiau užuolaidą skiriančia mane nuo Harry.-Kaip?
-Wooow tu atrodai pritrenkiamai.-pasakė jis nenuleisdamas akių.
-Imam?-paklausiau.
-Neabejotinai taip.-tarė jis.
-Gerai aš nusirengsiu.-pasakiau ir vėl grįžau už užuolaidos. Persirengusi nuėjau iki Harry ir abu patraukėme kasos link.
-Palauk manęs aš greit sumokėsiu.-pasakė jis nusišypsodamas.
-Aš palauksiu su tavimi.-pasakiau.
-Gerai.-pasakė.
-Laba diena.-pasisveikino mergina dirbanti už priekystalio.
-Labas diena.-pasakiau ji greit supakavo suknelę.
-1000 svarų.-pasakė ji ir mano akys atsirado ant kaktos.
-Harry ji per brangi.-pasakiau.
-Ne ji neperbrangi.-pasakė jis nusišypsodamas.-tau viskas supratai.
-Bet ji per bran...
-Ne mes ją perkam.-pasakė jis.
-Bet...
-Sakiau perkam ir gali net nesiginčyti.-pasakė jis.
-B..
-Camila..-įspėjamai tarė jis.
-Gerai jau gerai.-pasakiau.
-Štai kur mano mergaitė.-pasakė jis.
-Prašau geros dienos.-pasakė pardavėja.
-Taigi tau reikia bateliu.-pasakė Harry.
-Prašau ne, aš noriu namo.-pasakiau
-Bet juk reikia.-tarė Harry.
-Namo važiuojam namo.-pasakiau
-Bet...
-Namo, paprašysiu Perrie kad paskolintu mūsų batų dydžiai vienodi.-pasakiau.
-Gerai tiek jau tos.-pasakė jis atsidusdamas.
-Štai kur mano vaikinas.-pasakiau ir jis nusijuokė.
Kai pasiekėme namus buvau galutinai nusivariusi nuo kojų. Iškart užlipau į kambarį ir giuvau į lovą.
-Camila eisi pietauti.-pasakė Harry.
-Nea miegosiu iki rytojaus.-pasakiau į pagalvę
-Gerai aš būsiu repeticijų kambarėjyje su kitais. Vėliau ateis Perrie tai pasakysiu kad tu čia.-pasakė Harry.
-Labanaktis.-pasakiau ir Harry nusijuokdamas išėjo pro duris. Ir tada tik sapnai.