Prisimenu tik tiek, kad sėdėjau ant Harry kelių irkartu su vaikinai žiūrėjau filmą. Pramerkusi akis pamačiau tamsą ir šalia judančią užuolaidėlę. Ją lengvai atitraukiau ir atsistojau. Gultuose miegojo ir vaikinai. Tai reiškia jau naktis. Arba ankstus rytas. Norėjau žvėriškai gerti tai nužingsniavau iki virtuvytės ir iš šaldytuvo išsitraukiau mineralinio bonkutę.
-Ko nemiegi?-išgirdusi balsą pašokau vietoje.
-Louis išgązdinai.-pasakiau jam.
-Tai tu kaip vaiduoklis vaikštai ir nė garso neišleidi.-pasakė jis gulėdamas ant sofkutės.
-Ką čia veiki?-paklausiau.
-Nesenai su El baigėm kalbėtis Skype.-pasakė jis.-Ji nepatikėjo, kad tu išgėriai Tabį.
-Tik jau nereikia aplodismentų.-pasakiau nusilenkdama.
-Eikš prisėsk.-pasakė ir su mineralinio buteliuku kilstelėjau šalia jo.
-Kaip baigėsi filmas?-paklausiau.
-Nežinau, sustabėm, nes neužmigę likom tik aš ir Harry.-pasakė Louis.
-Aww, kaip miela.-pasakiau.-Tikiuosi nenufotkinot mūsų visų miegančių.-pasakiau juokaudama.
-Tiesa sakant norėjau, bet Harry neleido.-pasakė Louis.
-Ir gerai padarė.-pasakiau.
-Cami? -Žinau ko nori klausti.-pasakiau.-Bet aš nelabai noriu apie tai kalbėti.-pasakiau.
-Kodėl?
-Nes tai skaudūs prisiminimai, na gal ne tokie, bet jie vistiek paliko many randų.-pasakiau.
-Nagi pasipasakok. Žinau, kad kai išsipasakoji Harry tau pasidaro lengviau visada taip būną. Reikia kažkam išsakyti, ką turi savyje ir laikai.-pasakė Louis.
-Kai buvau mažesnė aš grodavau. Na mano mokytojai liepdavo man lipti ant scenos ir groti. Bet..
-Na gi.-paragino mane Louis.
-Tai painu.-pasakiau ir atsidusau. Mano akys buvo nukreiptos į buteliuką kurį minkiau rankuose.-Na aš niekada nebuvau iš tų vaikų kuri turėtų daug draugų ar panašiai. Ką bedarydavau visi rėkdavo ant manęs kad geriau patylėčiau ir nesirodyčiau viešai. Ir panašiai.
-Bet juk tai visiška nesąmonė tu talentinga.-pasakė jis.
-Bet tai tiesiog istrige manyje.-pasakiau.-Žinau, kad tai kvailą, bet aš nieko su savimi negaliu padaryti. Visada kai tik atsiduriu dėmesį. Man norisi bėgti pasislėptis.-pasakiau.
-Juk žinai, kad taip visalaik nebus.-pasakė Louis.-Reikia kovoti su savo baimėmis.
-Aš per daug jų turiu, kad jas įveikčiau.-pasakiau.
-Bet mes su tavimi, mes tau padėsim.-pasakė apkabindamas mane Louis.
-Louis aš bandžiau tai ne vieną kartą.-pasakiau.
-Tai pabandyk dar kartą.-pasakė jis.-Ir tada dar ir dar ir dar.
-Tas jausmas kai stengiesi, ignoruoti visus skriaudėjus ir viską laikyti savyje įaugo į mane.-pasakiau.-Nors ir nevisada buvo taip blogai. Bet tai suknistai negeras jausmas.
-Manau tai pirmas kartas, kai girdžiu tave nusikeikiant.-pasakė Louis nusijuokdamas.-Jei tai galima pavadinti keiksmažodžiu.
-Galima.-pasakiau nusišypsojusi.-Ir manau jau grįšiu į lovą.-pasakiau.
-Cami tiesiog gerai pagalvok, mes visada būsim su tavimi.-pasakė Louis.
-Na jei ne mes Harry tai tikrai.
-Ačiū Louis.-pasakiau ir lėtu žingsniu nuėjau į gultų patalpą. Visi čia skaniai miegojo. Aš lėtai atsiguliau į savo gultą ir iš viršaus išniro Harry galva.
-Kur buvai?-paklausė kimiu apsimiegojusiu balsu.
-Atsigerti, ir prie to pačio pašnekėjau su Louis.-pasakiau nusišypsojusi.
-Apie ką?-paklausė jis.
-Harry, gal nusileisk čia.-pasakiau ir paplekšnojau į nelabai didelį laisvą plotelį šalia savęs. Nieko nelaukęs Harry atsistojo ant žemės ir jau gulosi šalia manęs. Stipriai apkabino ir palinkėjo saldžių sapnų.
-Labanaktis meile.-pasakiau ir girdėdama Harry širdies dūžius užmigau.
Rytas........
Pabudau vis dar Harry glėbyje, nors jis jau ir nebemiegojo, nes tik pamatęs, kad aš atsimerkiau, plačiai nusišypsojo.
-Labas rytas.-pasakiau ir pabučiavau jį.
-Labas meile.-pasakė dar kart pabučiuodamas.
-Po maždaug valandos būsime koncerto vietoje ir turėsim repetuotis, tad rinkis ar liksi autobuse ar eisi su mumis?
-Manau rinksiuos linksmesnį variantą.-pasakiau nusišypsodama.-Eisiu su jumis.
-Tai gerai tada manau tau reikia eiti ruoštis.-pasakė jis ir išlipo iš gulto, bei padėjo man.-Lauksiu tavęs virtuvėje su kitais.
-Gerai aš greit.-pasakiau ir nuėjau į vonią.. palindau po dušu ir nusiprausiau išsivaliau dantis ir atlikau visus kitus rytinius reikalus. Apsirengiau juodus džinsus ir auksinės spalvos apkritusį megstinį, bei po apačią užsidėjau paprastą juodą maikutę. Užsimoviau paprastus juodus batukus ir susirišau plaukus į kasą. Susitvarkiusi nuėjau pas vaikinus, kurie diskutavo apie kažkokias naujienas.
-Labas rytas.-pasakiau prisėsdama prie staliuko. Harry man padėjo prieš akis pusryčius ir atsisėdo šalia.
-Valgyk greit, nes tuoj stosim.-pasakė Harry.-Ir štai čia tavo naujas telefonas, įrašiau visų mūsų numerius, merginų ir tavo mamos.
-Nereikia.-pasakiau rimtai.
-Reikia, turo metu netyčia gali pasimesti, ar neturėti ką veikti, tad galėsi bendrauti su merginomis, beje čia yra internetas ir visos kitos programos.-pasakė jis, lyg užslėpta mintis būtų „nebandyk prieštarauti"
-Ačiū.-pasakiau ir pabūčiavau jį.
-Taip reikėjo iš karto.-pasakė jis.
-Aš tiesiog nejaukiai jaučiuosi, kai už viską mokat jūs, manau man tikrai reiktų įsidarbinti.-pasakiau.
-NE.-visi kaip vienas sušuko ir aš susigužiau.
-Bet kodėl?-paklausiau.
-Nes ne.-pasakė Harry.-Mano mergina nedirbs.
-Bent pagalvok.-pasakiau.
-Jau pagalvojau.-pasakė.-Atsakymas ne.
-Tiek to nesiginčysiu.-tariau ir Harry pergalingai nusišypsojo.-Pasipūtėlis
-Bet tu vistiek mane myli.-pasakė pabučiuodamas.
-Teip.-tariau jam į lūpas. Ir mus vėl nufotografavo. Ir tai vėl buvo Louis.
-Jūs tokie mieli.-pasakė jis..-kaip gera kai tokie jūs atsirandat internėte.
-Durnius.-pasakiau.
-Ne naujieną pasakei.-tarė Zayn ir nuo Louis užsidirbo smūgį.
-Vaikinai štai ir jūs.-pasakė į autobusą įlipęs Paul.-Sveikute Camila.
-Labas rytas Paul.-pasakiau nurijusi paskutinį kąsnį.
-Na vaikinai pasiruošę dirbti?
-NE.-visi vienu metu vėl sušuko.
-Bet ar taip ar taip dirbsit.-pasakiau nusišypsodama.
-Ak tu velniukė.-pasakė Harry pradėdamas mane kutenti.
-Baik.-stengiausi išsivaduoti apkabindama ir pabučiuodama Harry.
-Kaip norėčiau, kad ir Perrie galėtų būti su manim.-pamastė garsiai Zayn.
-Ir tada manęs nemiegotume visą laiką.-pasakė Louis nusijuokdamas.
-Nagi vaikinai jau ir taip fanių nemažai nenorėkit, kad dar padaugėtų, tada nepraeisit.-paragino juos Paul. Vaikinai atsistoja išėjo ir vienas po vieno išlipo iš autobuso. Kažkaip nejaukiai pasijutau, kai atėjo mintis, kad reiks išeiti iš autobuso prieš visas tas merginas..
-Mila nagi eime.-paragio mane Harry ir sunėręs mūsų pirštus ištempė mane iš autobuso. Maniau, kad ausų bugneliai sproks nuo triukšmo. Neįsivaizduoju, kaip Harry sugebėjo viena ranka laikyti manąją, o kita pasirašynėti.
-Camila tiesa, kad buvai išprievartauta?